Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KOMENTARAI

2 metai iki Britanijos atsiskyrimo nuo ES: kur Lietuvos sprendimai?

 
2017 04 10 9:41

Dveji metai skyryboms – viena vertus, ilgas laikotarpis (per tiek laiko juk įmanoma ir persigalvoti), kita vertus – labai ribotas laikas, kai galvoji apie Didžiąją Britaniją ir tai, kad ji plačioje ES valstybių narių šeimoje gyveno penkis dešimtmečius.

Galima ginčytis apie tai, iš išskaičiavimo ar aistros įvyko Jungtinės Karalystės ir ES jungtuvės, bet galiausiai – nebe tai svarbu. Svarbiausia – gražiai išsiskirti, kad tiek ES šalių piliečiai, tiek britų šeimos liktų jei ne patenkintos, tai bent nenuskriaustos.

Būtini Lietuvos žingsniai

Tam reikės sėkmingai pereiti nuo vedybų prie registruotos partnerystės. Sutikite, užduotis ne iš paprastųjų, bet precedentas po referendumo rezultatų paskelbimo ir britų Vyriausybės sprendimo jau sukurtas.

Ar įmanoma graži partnerystė – parodys ateinantys dveji metai. Kaip žinia, jeigu Jungtinė Karalystė iki 2019 m. kovo 30 d. nepasiektų susitarimo su ES dėl išstojimo iš Bendrijos sąlygų, įvyktų automatinė išstojimo procedūra. Tai, akivaizdu, reikštų chaosą ir didesnius nei planuota nuostolius tiek Britanijai, tiek veikiausiai pačiai ES. Todėl geriau rinktis konstruktyvų kelią.

Žinoma, Britanija negali tikėtis geresnių sąlygų išstodama iš ES nei tas, kurias dabar turi pačios ES narės. Žinoma, Britanija iki oficialaus patvirtinimo dėl skyrybų turės vykdyti ES duotus įsipareigojimus, tarp jų – ir finansinius (kad ir kaip to nenorėtų). Ir, žinoma, ES nepalaikys idėjos, kad derantis dėl išstojimo sąlygų Britanija tuo pačiu kaip derybų kortą naudotų būsimas prekybos ar kitas sąlygas. Dvišaliai susitarimai ar tokių inicijavimas iš britų Vyriausybės pusės reikštų nereikalingą įtampą. Likusios 27 ES valstybės irgi turės atsispirti vilionėms, išlikti vieningos.

Nors dvišaliai susitarimai – neleidžiami, niekas netrukdo ES šalims, kurių didžiulė dalis piliečių šiuo metu gyvena Jungtinėje Karalystėje, priimti savo piliečiams palankių įstatymų. Kalbu apie Lietuvą. Nepalaikau minties, kad Lietuvos valdžia tiktai reikalautų atsakingo britų valdžios požiūrio ir Britanijoje gyvenančių lietuvių teisių, jų socialinių garantijų užtikrinimo. Tai būtinas, bet tik vienas žingsnis.

Reikia daryti daugiau ir veikti greičiau – kalbu apie daugybę kartų atidėliotą dvigubos pilietybės idėją. Beveik dviems šimtams, o gal ir daugiau Britanijoje gyvenančių lietuvių reikia pasiųsti aiškią žinią, kad, nepaisant jų sprendimo, visi yra ir bus laukiami čia, Lietuvoje, bei galės išsaugoti mūsų valstybės pasą.

Būtent nuo to Lietuvos Seime reikėjo pradėti diskusiją apie mūsų migracijos problemų sprendimą. Jokiais nacionaliniais susitarimais žmonių atgal neprikviesi. Turime palikti plačiai atvertas duris. Jei žmonės bus priversti atsisakyti Lietuvos pilietybės ir ją praras – nebebus jokių galimybių.

Antras dalykas: Lietuvai turi rūpėti kuo geresnės prekybos sąlygos su Britanija. Vis dėlto Jungtinė Karalystė šiuo metu – septinta pagal dydį mūsų šalies eksporto rinka pasaulyje. Kita vertus, reikia galvoti apie britų kapitalo investicijas. Čia rezultatų taip pat pasieksime ne kalbomis, bet darbais. Būtina toliau gerinti sąlygas investicijoms, kad jos sudomintų britų investuotojus (ir ne vien tik paslaugų sektoriuje).

Ir trečia: gynybos ir saugumo garantijos. Čia Lietuva turi išlaikyti bendradarbiavimą su britais NATO rėmuose. Mums visais atžvilgiais naudingas, o galbūt – ir kertinis, Jungtinės Karalystės pajėgų buvimas Baltijos regione.

Bendri tikslai

Bendrų jau išvardintų tikslų ES šeimoje turi ne viena Lietuva. Kartu su grupe valstybių galėsime kelti rimčiausius klausimus ir problemas ES lygiu. Klaida būtų likti nuošalėje.

Grįžtant prie „Brexit“ ir šią savaitę Europos Parlamento Strasbūre patvirtintų „raudonųjų linijų“ dėl Britanijos, EP rezoliucijoje aiškiai pažymėta, kad visų piliečių – tiek britų, tiek ES piliečių teisės Britanijoje negali nukentėti. Man šiek tiek keista, kad viešoje erdvėje plačiau kalbama tik apie 3 milijonus Britanijoje gyvenančių ES piliečių ir virš milijono britų, gyvenančių ES, teisių apsaugą. Ar likusių šimtų milijonų europiečių ir britų teisės mažiau svarbios?

Ne, todėl iš esmės būtina susitarti, kad Britanija (ir savo ruožtu ES) toliau vykdytų viena kitai jau duotus įsipareigojimus, ypač finansinius. Kaip žinia, Jungtinės Karalystės įnašas į ES biudžetą pastaraisiais metais buvo trečiasis pagal dydį.

Šią atsivėrusią spragą po dvejų metų likusi 27 ES narių šeima turės užlopyti, nes tiesiog nėra tokios prabangos mažinti investicijas švietimui, naujoms darbo vietoms ir naujoms technologijoms. Europa negali sustoti ar siaurinti savo tikslų.

Galima konstatuoti, kad ES ir Britanijos skyrybos bet kokiu atveju reikš praradimus abiems pusėms, bet reikia kelti tikslą tuos praradimus minimizuoti. Jungtinei Karalystei artimiausioje ateityje turi būti sudarytos galimybės toliau dalyvauti daugelyje ES bendradarbiavimo programų, nes tai kartu stiprins ES konkurencingumą. Blogesnės sąlygos Britanijai kartu reikštų mažesnes ES galimybes.

Be abejo, skyrybų procese ypatingos paramos reikės Airijai, kurios padėtis ES šalių kontekste bus bene sudėtingiausia. Reikės taikaus sienos sureguliavimo proceso su Šiaurės Airija. Airiai prieš kelis dešimtmečius parodė tvirtą paramą Lietuvai, dabar turėsime progą grąžinti „skolą“.

Taigi – jei Britanija per ilgus dešimtmečius taip ir nepamilo ES, tikiuosi, kad vis dėlto bus išsaugoti šilti santykiai tarp senų partnerių ir bičiulių.

Petras Auštrevičius, Europos Parlamento narys, Liberalų sąjūdžio vicepirmininkas

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"