TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

2011 metais dangus negrius

2011 01 03 0:00

Naujieji metai turėtų būti ramūs Lietuvoje. Šiuo metu nenumatyta didesnių pokyčių nei vidaus politikoje, nei ekonomikoje. Skirtingų akcentų gal sulauksime užsienio politikoje.

Reikia prisiminti, kad naujametės prognozės dažnai būna tokios pat klaidingos, kaip burtininkių ir astrologų prasimanymai. Skelbiama, jog mažai kas keisis, bet po kelių mėnesių dangus griūva. Mažai kas numatė ir Sovietų Sąjungos griūtį. Dar mažiau kas tikėjo, kad 1991-aisiais sovietinės jėgos struktūros pasyviai stebės imperijos nykimą. Ir kad Lietuva taps nepriklausoma, tarptautinės bendruomenės pripažinta valstybe. 2001 metai irgi buvo ramūs iki rugsėjo 11-osios, tarptautinių džihado šalininkų antpuolių Niujorke ir Vašingtone. Tik tada buvo pastebėta, kiek neapykantos Vakarams susikaupė tarp musulmonų radikalų. 2008-aisiais pasaulį sudrebino pati didžiausia ūkio krizė nuo Didžiosios depresijos, nors daugelis ekonomistų tikino, kad modernios tarptautinės finansų sistemos plėtra visiems laikams užkirto kelią tokio masto bankų krachui.

Nors vasarį vyks savivaldybių rinkimai, didesnių pokyčių vidaus politikoje neturėtų būti. Balsavimas dėl biudžeto parodė, kad opozicija nėra pasirengusi perimti valdžios, kad ji nė neketino to daryti. Iš dalies dėl to, jog yra susiskaidžiusi ir silpna, neturi didesnių idėjų ir polėkių. Taip pat dėl to, kad socdemams ir "darbiečiams" naudingiau likti opozicijoje, kritikuoti valdžią, sunkinti Vyriausybės pastangas valdyti, skelbti ministrams interpeliacijas. Ir kantriai laukti 2012 metų Seimo rinkimų. Perimti valstybės vairą dabartinėmis sąlygomis būtų rizikinga, nes tokiu atveju reikėtų prisiimti atsakomybę už krašto ekonominę padėtį. Atėjusi į valdžią opozicija turėtų tęsti didesnę dalį nepopuliarios konservatorių ūkio politikos, tik minimaliai galėtų padidinti pensijas ar atlyginimus. O kai nepatenkintų gyventojų lūkesčių, užsitrauktų jų nemalonę. Be to, patirtis rodo, kad daugelis lietuvių instinktyviai balsuoja prieš valdžią, tad per rinkimus naudinga būti opozicijoje.

Ūkio padėtis lyg ir stabilizuojasi. Viliamasi, kad šįmet bendrasis vidaus produktas padidės 3-4 procentais. Yra optimistų, manančių, jog ūkis net greičiau atsigaus. Bet ir jie supranta, kad praeis ne vieneri metai, kol gyvenimo lygis pasieks 2008-ųjų lygį. Ūkio atsigavimas didele dalimi priklauso nuo Europos Sąjungos (ES) šalių ūkių būklės. Čia padėtis nėra džiuginanti. Siekdamos išvengti Graikijos ir Airijos likimo, kitos ES valstybės, skatinamos Vokietijos, nutarė skirti pirmenybę biudžetų deficito mažinimui, apkarpyti valdžios išlaidas. Diržų veržimo politika yra kontroversiška. Daug ekonomistų nuogąstauja, kad valdžios taupymo priemonės gali pakirsti pastangas išbristi iš krizės ir neigiamai paveikti gyventojų perkamąją galią bei prekybos apyvartą. Tai mažintų gamybos ir paslaugų apimtį, priverstų iš darbo atleisti dar daugiau darbininkų, o dėl to savo ruožtu galėtų kilti nauja recesija.

Bene didžiausias iššūkis Vyriausybei bus energetikos politika, kuriai valdančioji koalicija teikia ypač daug reikšmės. Vaizdingais premjero Andriaus Kubiliaus žodžiais, kaip buvome, taip ir esame iki šiol "pririšti dviem laidais ir vienu vamzdžiu prie didžiosios Maskvos". Šiemet turėtų paaiškėti, ar pasiseks rasti investuotojų, pasiryžusių statyti naują atominę elektrinę. Nesėkmė nereikštų, kad pastangos iškovoti energetinę nepriklausomybę žlugo. Juk yra ekspertų, manančių, jog atominė jėgainė yra nereikalinga ir neatsipirks. Bet nesėkmė būtų didelis smūgis ne tik Vyriausybei, bet ir valstybei, nes rodytų, kad ji nesugeba įgyvendinti strateginių tikslų.

Pernai išryškėjo sveikintini naujos užsienio politikos kontūrai, jie turėtų būti plėtojami ir šįmet. Atsisakyta nerealistiškų pretenzijų vadovauti regionui, daugiau dėmesio skirta santykiams su kaimynais gerinti, pabrėžta ypatinga ES reikšmė. Būta ir problemų. Prezidentei Daliai Grybauskaitei nepasisekė įtikinti Baltarusijos prezidentą Aleksandrą Lukašenką surengti laisvus rinkimus ir gerbti savo piliečių politines teises. Bet nemanau, kad politika Minsko atžvilgiu keistųsi radikaliai.

Santykiai su dviem partnerėmis, JAV ir Lenkija, tapo įtempti. D.Grybauskaitės nutarimas nesusitikti su prezidentu Baracku Obama neliko nepastebėtas. Tačiau negalima rimtai traktuoti užuominų, esą Vašingtonas taip supykęs, kad prezidentė galės apsilankyti Baltuosiuose rūmuose tik kaip turistė. Kilę nesusipratimai jau iš dalies pašalinti.

Santykių su Lenkija pablogėjimas veikiausiai turės didesnių pasekmių. Čia prezidentė niekuo dėta. Pati Lenkija griežė pirmuoju smuiku didinant įtampą. Nedaug kuo atsiliko ir kai kurie karingai nusiteikę Lietuvos politikai. Būtina pagerinti santykius su šia svarbia kaimyne, bet seniai subrendo laikas realiai įvertinti bendravimo galimybes ir atsisakyti ypatingos draugystės iliuzijų. Lenkija yra per didelė ir ambicinga valstybė, kad Lietuva ją laikytų lygiaverte partnere.

Seniai kalbėta apie reikalą daugiau dėmesio skirti ne Vidurio Europai, o Skandinavijos šalims. Bet labiausiai - tik kalbėta. Padėtis kinta. Tai, kad pirmasis elektros tiltas bus su Švedija, o ne su Lenkija, turbūt nėra atsitiktinumas. Su skandinavais lengviau dalykiškai bendrauti. Pastarosiomis dienomis premjeras priminė, jog Lietuva yra sudėtinė Šiaurės-Baltijos regiono dalis, ir darė užuominų, kad mūsų valstybei reikėtų politiškai ir ūkiškai labiau orientuotis į Skandinaviją. Sąlygos tokiam žingsniui žengti yra ganėtinai palankios ir turėtų būti išnaudojamos. Tačiau staigaus priartėjimo nebus. Skandinavų šalys neskuba integruotis su Baltijos valstybėmis, skeptiškai vertina kai kurių lietuvių nepakantumą ir provincializmą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"