TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

2014-ųjų iškilumos

2014 12 20 6:00

2014-ieji Lietuvos kultūrai nebuvo itin išskirtiniai. Jokio „vekso“, jokio „pirmininkavimo“, tad ir jokio politinio tikslo labiau paremti kultūrininkus, žiniasklaidininkus. Jokio noro naudotis menais – vieninteliu unikaliu šalies eksporto objektu. Nekyla ginčų tik dėl vieno – metai slinko lėtai, bet baigėsi greitai. Tiek apie chronologinį laiko horizontą.

O dairantis vertikalių horizontų į akis krito iš viršaus nuleisti Teatrų metai. Ilgai žvalgėmės, kur jie, kas juos mato, jaučia. Tačiau dangus buvo vaiskus iki spalio. Ir tada ministras kaip dėjo visiems su reforma... net Kristijonas Donelaitis tūptelėjo. Tad dabar jau aišku – ateityje prisimenant 2014-uosius nekils abejonių, kieno jie.

Lietuvos teatre šiemet labiausiai įsiminė septyniasdešimtąjį jubiliejų mininčio Jono Vaitkaus „Karalius Lyras“, aktoriaus Vytauto Anužio meistrystė, Lietuvos rusų dramos teatro trupės branda. Tuo metu Nacionalinis dramos teatras atrodė kiek sumažinęs apsukas. Labiau rūpinosi jaunųjų kūrėjų ateitimi. Turbūt taupė jėgas, kad svarbiausias ir, dievaž, intriguojančias premjeras nukeltų į pirmąjį 2015-ųjų pusmetį. Nepaprastai išraiškingą scenos veikalą parodė Vilniaus teatras „Lėlė“. Jos „Smėlio žmogų“ verta pamatyti kiekvienam brandžiam suaugusiajam. Kovą duris atidarė nauja kultūros įstaiga – Baroko operos teatras. Metų pabaigoje tos durys privėrė Gintarui Varnui galvą.

Dairantis į kitus scenos menus norisi prisiminti dar vieną sukaktuvininką – maestro Juozą Domarką. Jau penkiasdešimt metų jis meniškai vadovauja Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui. Pirmą kartą pajutau, kaip galingai gali skambėti „Ilgiausių metų“ – juos po kūrybinio jubiliejaus koncerto dirigentui užtraukė visa muzikų bendruomenė.

Lietuviško kino 2014-aisiais buvo išties nemažai. Tačiau verta paminėti tik vaidybinius filmus „Santa“, „Nesamasis laikas“ bei dokumentinį „Meistras ir Tatjana“.

Šiemet Lietuvą lankė nemažai pasaulio garsenybių – kino režisieriai Otaras Iosselianis ir Leos Caraxas, dirigentas Zubinas Mehta, vokiečių aktorius Heineris Goebbelsas, koncertavo kompozitorius Philipas Glassas.

Sausį Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose buvo atidaryta Salvadoro Dali iliustracijų, grafikos ir taikomojo meno kūrinių paroda. Prasidėjo ilga ir gana sėkminga ūsuoto modernisto kelionė po Lietuvą.

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus Hamburge atrado lietuvių kilmės dailininkę Aliutę Mečys. Gaila, per vėlai. Senokai tėvo žemę svajojusi aplankyti tapytoja mirė pernai.

Antrąją metų pusę visus smagino viceministro pianisto Dariaus Mažinto ir šešėlinio kultūros ministro Vytauto Juozapaičio duetas. Pirmasis iš tokio muzikavimo turbūt pasimokė, kad rimtam menininkui nedera svaigintis politika. Ypač socdemų viliojamam. Nieko, išsilaižė žaizdas, vėl koncertuoja, neseniai skambino savo mokytojai Veronikai Vitaitei (dar viena garbi sukaktuvininkė). Gal paskambinęs atsiprašė?.. O antrasis dueto narys, aišku, toliau joja ant balto politikos žirgo. Tačiau ir jo ristūnas išmėginimo metą netruks virsti žalia medine ožka. Paprasti ir banalūs tie politikos burtai.

Kalbėdami apie nelinksmus duetus, turime minėti Algimantą Maceiną ir alkoholį. Tą šaltą, niūrią ir kruviną naktį užgimė labai liūdnas autobiografinio filmo scenarijus.

Šiemet atsisveikinome su legendiniais aktoriais Antanu Šurna ir Donatu Banioniu. Mus paliko ir rašytojas Romualdas Granauskas. Paliko su kūriniais, kuriais galėsime pasitikrinti sąžinę. Juose visada girdėsime rašytojo balso įrašą – nepaprastai žodingą, kartais suskambantį žemaitiška tarme, lėtą.

Metų pabaigos įvykiu šiuolaikinio meno pasaulyje tapo kontrkultūros aktyvisto Redo Diržio ir menotyrininko Kęstučio Šapokos knyga „Alytaus avangardizmas“. Apžvelgdami Alytaus meno idėjų kaitos istoriją, autoriai pagaliau į vietą pastatė šalies sostinėje veikiančias (ar veikusias) šiuolaikinio meno institucijas. Kliuvo ir pavienėms šiuolaikinio meno asmenybėms, kūrėjams – už neoriginalumą, plagijavimą ir begalinį susireikšminimą. Knyga, apie kurią visi šneka, tačiau nežino, kur ją galima įsigyti, šiuo metu kelia karštas aistras.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"