TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

2016: migruojančių gulbių metai?

2015 12 31 6:00

Vadinti reiškinius gražiais vardais tiesiog madinga. Integruotas amerikiečių politologas Nassimas Talebas (kilęs, beje, iš krikščioniškos libaniečių giminės ir palikęs savo kariaujančią šalį) nusipelnė politikos mokslams, sukurdamas nekasdienišką sąvoką – Juodoji Gulbė. 

Tokiu egzotiško ir retai aptinkamo paukščio vardu jis pavadino retai pasitaikančius politinius įvykius, griaunančius logiškai suplanuotus scenarijus ir radikaliai pakeičiančius istorijos eigą, įvykius, kurių ne tik negalima numatyti, negalima jų ignoruoti ar užkirsti kelią jų – politikos Juodųjų Gulbių – pasirodymui.

Yra manančiųjų, kad Juodoji Gulbė žemės drebėjimo pavidalu kadaise sugriovė Lisaboną, cunamio pavidalu „pasmerkė“ Japonijos energetiką, yra teigiančiųjų, kad Juodąja Gulbe galima laikyti Hitlerį, Jėzų Kristų... ir t. t. Nėra abejonės, kad politikos strategų scenarijai dėl vienų ar kitų priežasčių neišsipildo, o dažnai neišsipildo dėl to, kad istorija pasuka nelogišku ir neracionaliu keliu.

Prieš kelis dešimtmečius vargu ar kas pranašavo tokius 2015 metus, kokius dabar baigiame nugyventi. Buvo laikai, kai manyta, kad XXI amžius asocijuosis su kosminėmis odisėjomis ir miestais Mėnulyje, buvo laikai, kai neabejota, jog patirsime „branduolinę žiemą“ ir kitas globalaus konflikto pasekmes. Niekas neišsipildė. Kitas integruotas ir įžvalgus amerikietis – George'as Friedmanas (vengrų ir žydų kilmės migrantas, tėvų išvežtas iš sovietinės Vengrijos), ėmęsis rašyti dar neišgyventą XXI amžiaus istoriją, teigė, kad logiški ir racionalūs scenarijai niekada tiesiog neišsipildo. Visiškai nelogiški ir neprotingi buvo abu pasauliniai karai, juos laimėjo ne tie, kurie logiškai turėjo laimėti, neįvyko branduolinis konfliktas. Sovietologų elitui Berlyno sienos griūtis ir SSRS žlugimas buvo toks didis netikėtumas, kad teko juos mokyti politologijos pagrindų. Juodoji Gulbė? Gal ir Havelas su Walęsa ir dar koks Landsbergis taip pat buvo tie bjaurieji pajuodę ančiukai, iš kurių išaugo jau minėtos gulbės?

G. Friedmanas pats atsakė į klausimą, kodėl įvyksta tai, ko nesitikime. Planuotos negandos neateina, nes joms buvo pasiruošta. Branduolinis karas neįvyko, nes jam visi gerai pasirengė. Veikiausiai nebeįvyks ir informacinis, nes visi apie jį galvojame. Tačiau Niujorko dangoraižiai netikėtai „krito“ nuo keleivinių lėktuvų, SSRS su visa savo karine galia pasirodė visiškai nepasiruošusi partizaniniam karui Afganistane ir „dainuojančioms revoliucijoms“. Pastarųjų galia pasirodė didesnė už karinę. Šventasis popiežius Jonas Paulius II formaliai buvo tik nykštukinės beginklės valstybėlės vadovas, tačiau jo paraginimas nebijoti suveikė kur kas geriau nei gąsdinimai branduoliniu karu ar naujo pasaulio kūrimo vilionės.

Du politologus, savotiškus pabėgėlius, pacitavau neatsitiktinai. 2015-ieji metai bus paženklinti pabėgėlių metų ženklu. Beginkliai pabėgėliai netikėtai ir neplanuotai pasirodė galinga jėga, galinčia nulemti ne tik demografinius, bet ir ilgalaikius geopolitinius pokyčius. Besibaigiantys metai parodė, kad Europos Sąjungos „minkštoji“ galia, sukurta tam, kad efektyviai užkariautų pasaulio prekyvietes, kaipmat supanikavo prieš dar „minkštesnę“ galią – prieš skęstančių ir verkiančių pabėgėlių vaizdus.

Taigi, visiškai nežinia, kokia galia bus svarbiausia ateinančiais metais. Karinė, kuria vis dar didžiuojasi Rusija, darosi vis labiau panaši į gėdą, „minkštoji“ europinė darosi vis labiau panaši į kažką beformio, amerikietiška galia virsta baigiančio kadenciją prezidento – migranto iš Afrikos sūnaus – mėginimais kaip nors pateisinti avansu ir planuotai suteiktą Nobelio premiją. Europa ir Amerika pasiilgo aiškios lyderystės, tačiau šiemet sutarė, kad didžiausias lyderis yra ponia vardu Angela Merkel, po suvienijimo imigravusi iš Rytinės Vokietijos. Metų žmogus. Arba žmogus metams, kurie baigiasi ir kuriuos prisiminti daugeliui „didžiųjų“ politikų nebus malonu.

Taip jau sutapo, kad populiarus žurnalas „National Geographic“ pasiūlė savo žmogų, veikiau ne metų, o tūkstantmečių. Vieno iš pastarųjų numerių viršelyje gražiai sukomponuotas ramus ir nuolankus Mergelės Marijos veidas ir prierašas: „Marija – galingiausia pasaulio moteris.“

Štai taip. Be ginklų, pinigų, be dešimtų „vindausų“ ir 4G interneto, be lyčių lygybės kvotų... Galingiausia pasaulyje todėl, kad ji – motina, kad ja tikima ir pasitikima. O, beje, pasitiki ne tik krikščionys. Marija yra didžiai gerbiama moteris islamo pasaulyje. Ar ne ji, pavirtusi Juodąja Gulbe, gali šiandien mus visus sutaikyti?

Tad ko linkėti Naujiesiems metams? Pasakysiu tiesiai – nepatinka man visokios ten spalvotų beždžionių ar kanopinių bei žvynuotųjų etiketės, kaip netikiu ir horoskopinėmis pasakėlėmis. Taigi, nelinkėsiu nei pagal žvaigždes, nei pagal gyvūnus. O Gailestingumo ir susitaikymo metus reikėtų pasitikti, juos galima net ir numatyti. Žinome, kaip visiems to reikia, tik dar bijome pasakyti, kad stebuklų nutinka ir politikos pasaulyje. Tokių geresnių Juodųjų Gulbių pavidalu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"