Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

2017 metų kovo mėnuo Rusijoje

 
2017 03 24 6:00

Maždaug prieš dvejus metus žinomą Rusijos politologą Stanislavą Belkovskį išgirdau sakant, kad 2017 metų kovo mėnesį Rusijoje įvyks kažkas esmingo, kas pakreips šios valstybės politinės sistemos raidą. Šį spėjimą politologas kartojo ne vieną kartą, pakartojo ir šiais metais. Tik šiemet prognozę jis papildė išlyga, kad tą įvykį galime ne iš karto pastebėti, esą jo reikšmė kiek vėliau paaiškės. Tačiau pačios prognozės politologas neatsisakė.

S. Belkovskio spėjimas paremtas Rusijos istorijos 32 metų ciklu. 1985 metais Michailas Gorbačiovas tapo sovietų lyderiu, pradėjo perestroiką, kuri sugriovę Sovietų Sąjungą. 1953 metais mirė Stalinas, po jo mirties sovietinis režimas įgavo daug švelnesnį pavidalą. Tačiau sunku pasakyti, kas ypatingo įvyko 1921 ar 1889 metais, todėl 32 metų ciklas neatrodo įtikinamas.

Kovas eina į pabaigą, mažėja viltys pamatyti tą esmingą įvykį, tačiau Rusijos visuomenė ir valstybė nėra giliai įšalęs ledas, jose vyksta įvairūs procesai, kurių reikšmė ir pasekmės anksčiau ar vėliau bus matomos.

Šį mėnesį šalies valdžia stengėsi triukšmingai atšvęsti Krymo prijungimo prie Rusijos trejų metų sukaktį, tačiau niekas negalėjo neatkreipti dėmesio į tai, kad jokiame šios sukakties renginyje nedalyvavo Vladimiras Putinas. Apžvalgininkai netruko padaryti išvadą, kad Kremliaus režimui Krymo prijungimo veiksnio reikšmė mažėja, nors visi vienbalsiai pripažįsta, jog Krymo užgrobimas reikšmingai sustiprino režimo legitimumą.

Tai, kad V. Putinas pirmą kartą nedalyvavo Krymui skirtuose šventiniuose renginiuose, leidžia spėti, jog Kremlius ieškos kito būdo, kaip stiprinti savo legitimumą. Tačiau būdų stiprinti legitimumą pasirinkimas yra labai menkas, iš esmės liko tik karinės avantiūros (ekonomika lėtai, bet užtikrintai smunka), todėl belieka spėlioti, kokią avantiūrą Kremlius pasirinks, ruošdamasis rinkimais vadinamam V. Putino perrinkimui prezidentu. Alternatyvos kol kas dvi – arba Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ įtraukimas į Rusijos sudėtį, arba Baltarusijos okupacija ir aneksija.

Neatmetama galimybė, kad bus panaudotos abi šios priemonės. Juk V. Putino perrinkimas vyks tik kitų metų kovą, iki tol gali įvykti visokių netikėtumų, kai gali nebeužtekti vienos iš minėtų priemonių. Paprastų rusų gyvenimas po truputį blogėja, geresnio gyvenimo viltis yra tik didesnės naftos kainos, bet jos jau sustojo ties 50 dolerių už barelį riba ir nesirengia kilti.

Vis daugiau rusų pamažu patenka į padėtį, kurią psichologai vadina kognityviniu disonansu – prieštaringos informacijos sukelta būsena. Viena vertus, milijonai rusų didžiuojasi tuo, kad Rusija atgavo pasaulio supervalstybės statusą, kad ryžtingas prezidentas atsiėmė Krymą, kuris, jų manymu, Rusijai visada priklausė. Kaip rodo naujausios sociologinės apklausos, Krymo atsiėmimas yra antras rusų pasididžiavimo objektas, o pirmas – pergalė Antrajame pasauliniame kare.

Tai, kad Vladimiras Putinas pirmą kartą nedalyvavo Krymui skirtuose šventiniuose renginiuose, leidžia spėti, jog Kremlius ieškos kito būdo, kaip stiprinti savo legitimumą.

Kita vertus, vis daugiau rusų ima suvokti, kad jų gyvenimas nuolat blogėja. Kol kas sociologams rusai sako, kad pasiruošę pakentėti, nes pasididžiavimas atsigavusia valstybe jiems svarbiau už laikinus, jų manymu, nepriteklius. Tačiau žiauri tiesa yra tai, kad dabartinė Rusijos ekonominė ir politinė sistema neturi ateities, kad jos nepakeitus neišgelbės net pakilusios naftos kainos. Deja, Kremlius nieko keisti ir nenori, ir negali. Todėl kuo daugiau rusų suvoks, kad geresnės ateities nebus, tuo trapesnė taps režimo būklė.

Kremliui belieka grobti naujas teritorijas, nes jau Krymo aneksija parodė, kad rusams labai patinka plėsti teritorijas. Šiuo požiūriu net įdomu stebėti, kai didžioji dalis rusų visuomenės mąsto kaip XIX šimtmetyje, kada naujų teritorijų prisijungimas buvo valstybės klestėjimo rodiklis. Sunku pasakyti, kas lemia tokį mąstymą. Greičiausiai istorijos vadovėliai, iš kurių jau daugybė rusų generacijų mokosi apie Ukrainos, Kaukazo, Vidurinės Azijos, Sibiro ir t. t. prijungimo prie Rusijos teigiamą reikšmę.

Kad Donecko ir Luhansko „respublikos“ gali būti prijungtos prie Rusijos, rodo ne vienas požymis – jų išduodamų pasų pripažinimas, ukrainietiškos nuosavybės konfiskavimas ir t. t. Kad Baltarusija gali būti prijungta prie Rusijos (ir prijungimo reikšmė bus teigiama!), rodo nervingas Aliaksandro Lukašenkos elgesys, taip pat faktas, jog demonstracijos prieš „veltėdžių“ mokestį nėra malšinamos jėga. Diktatoriui gali prireikti tautos palaikymo.

Neatmeskime ir S. Belkovskio prognozės dėl šio kovo. Būtent šio mėnesio pradžioje pasirodė garsaus Rusijos vadžios kritiko Aleksejaus Navalno parengtas dokumentinis filmas apie ministro pirmininko Dmitrijaus Medvedevo turtus. Skaičiuojama, kad šis filmas internete jau peržiūrėtas apie 12 milijonų kartų.

Visą kovo mėnesį A. Navalnas keliauja po Rusiją, steigia savus rinkimų štabus, skirtus kovai dėl prezidento posto kitų metų rinkimuose. Štabai jau įkurti daugiau kaip dešimtyje miestų, tačiau siekiama juos įkurti daugiau kaip šešiasdešimtyje miestų. Turint galvoje, kad iki šiol A. Navalnas buvo vertinamas tik kaip Maskvoje žinomas opozicionierius, jo bandymas tapti žinomam visoje šalyje yra rimta politinė pretenzija.

Šiose kelionėse vietos valdžios atstovai prieš A. Navalną rengia smulkias provokacijas – viename mieste apipylė jį žaliu dezinfekavimo skysčiu, kitame supjaustė jo padėjėjos automobilio padangas. Šiuos įvykius A. Navalnas naudoja savo reklamai – socialiniuose tinkluose pasakoja, kaip su juo kovojama.

Kovo mėnesio veiklos kulminacija – 26 dieną A. Navalnas kviečia surengti protesto prieš korupciją akcijas Maskvoje ir dar dešimtyje miestų. Akcijai Maskvoje rengėjai negavo valdžios leidimo, todėl įdomu, kaip bus reaguojama į nesankcionuotą renginį. Jei valdžia panaudos šiurkščią jėgą, galbūt šis susidorojimas su taikiais žmonėmis ir bus tas esminis įvykis, pakreipsiantis Rusijos politinės sistemos raidą nauja kryptimi?

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"