TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

300 tūkstančių laimingų žmonių

2013 12 18 5:00

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) paskelbė, kad referendumo dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams iniciatoriai surinko 292 tūkst. parašų. Sausio mėnesį jie turės galimybę patikslinti bei papildyti sąrašus. Tada ir paaiškės, ar bus rengiamas referendumas. 

Reikia gerbti nuomonę pareiškusius piliečius. Tikiu, kad dauguma jų pasirašė iš pačių geriausių paskatų. Vis dėlto patarčiau jiems apsidairyti ir pasidomėti, kokioje kompanijoje jie atsidūrė. Parašų rinkimo akcijoje susivienijo Algirdo Paleckio frontas, kraštutiniai dešinieji kartu su nenusisekusiais politikais, siekiančiais įsisiūbuoti ant sukeltos bangos. Todėl nenuostabu, kad referendumo iniciatorių kalbas apie idealizmą, taurumą, Tėvynės meilę ir pilietinės visuomenės galias tolydžio užgoždavo pykčio protrūkiai, neapykantos kurstymas, ksenofobija. Net svarbiausias akcijos organizatorius Pranciškus Šliužas referendumo agitacinėje laidoje leido sau pareikšti, kad tiems, kurie parduos žemę užsieniečiams, turėtų automatiškai būti atimta Lietuvos pilietybė, taip pat - net uždrausta juos laidoti kapinėse Lietuvoje. Toks tarsi juokas, bet visai nejuokingas. Diskusijose oponentai buvo vadinami nevispročiais, išdavikais. Buvo akivaizdu – žmonės nori išsaugoti žemę, bet sutrypti ir atstumti pusę Lietuvos gyventojų, kurie mąsto kitaip. Lygiai akivaizdu ir tai, kad garsiausiai už referendumą agitavo praeities nostalgija sergantys piliečiai, o dažnai – ir ne be svetimų valstybių įtakos.

Stambieji žemvaldžiai taip pat trina rankas – jie pasinaudojo aklos minios emocijomis ir, be abejonės, prisidėjo prie šio vajaus savo finansais. Priimtos nuostatos būtų jiems naudingos, o nepriimtos pagelbėtų tuo, kad atitraukė dėmesį nuo problemos esmės. Juk tuos tikslus, kuriuos kelia dauguma pasirašiusių piliečių, galima pasiekti, ir palyginti nesunkiai. Tik, žinoma, ne tokiomis priemonėmis, ne šiuo referendumu.

Kokios galėtų būti referendumo, jei jis pavyktų, pasekmės? Savaime aišku, kad pakeisti Europos Sąjungos (ES) valstybių susitarimo dėl žemės pardavimo, darant išimtį vienai Lietuvai, neįmanoma (kaip ir Jungtinė Karalystė, nors to norėtų, šiuo metu negali pakeisti susitarimo dėl laisvo žmonių judėjimo). Tiesą sakant, Lietuva net nesugebėtų įtikinamai pateikti siūlymo - neturėtų argumentų paaiškinti, kodėl šiuo požiūriu siekia diskriminuoti kitų ES šalių piliečius, nors pati kaip valstybė ir jos piliečiai ES naudojasi lygiomis teisėmis. Neįgyvendinus šio reikalavimo ES skirtų vienos ar kitos formos finansines baudas tol, kol Lietuva galų gale paklustų – arba išstotų iš ES (pagal Lisabonos sutartį tai padaryti gana lengva). Kai kas, matyt, to ir siekia.

Sukėlus emocijas pavyko pasiekti, kad diskusijose beveik net nebuvo kalbama apie realius problemos sprendimo būdus. Kažkas trina rankas, kad pasisekė nutylėti Vengrijos pavyzdį. Vengrija ne taip seniai priėmė nuostatą, kad žemė čia gali priklausyti tik ją dirbantiems žmonėms – nesvarbu, ar vengrams, ar užsieniečiams. Kaip viename susitikime sakė Vengrijos ambasadorius Lietuvoje, norėdamas įsigyti žemės turi auginti vengro valstiečio ūsus ir gyventi kaip vengras. Ir niekam ES tai nekliūva. Saugiklių įsigyti žemei galima įdėti pačių įvairiausių, pavyzdžiui, įvesti reikalavimą, kad asmenys, norintys įsigyti žemės, pastaruosius keletą metų būtų gyvenę Lietuvoje, arba parduoti žemę tik tiems, kurie išlaikys Lietuvos Konstitucijos egzaminą lietuvių kalba. Skirtingai nei šaukia rėksniai, ES nesirengia pas mus šeimininkauti. Lietuva gali nusistatyti savo principus ir savo tvarką, tik, žinoma, natūralu, kad ES, kaip lygių valstybių sąjunga, negali sutikti, kad šie principai kalbėtų apie pilietybės išskyrimą, o ne kuriuo kitu požiūriu.

Referendumo iniciatoriai pateikė ir kitų siūlymų - dėl referendumo rengimo tvarkos ir dėl privalomojo referendumo prieš pradedant eksploatuoti žemės gelmių turtus. Tai didžiulė spraga Lietuvos įstatymuose, kad vienu parašu pilietis gali patvirtinti tris tokias skirtingas iniciatyvas. Tokia praktika neturi precedento, yra teisiškai nepagrįsta, nelogiška ir atveria galimybes neribotiems piktnaudžiavimams. Pareiškus vieną rėksmingą iniciatyvą, galima prastumti bet kokias nuostatas, į tą patį siūlymą įtraukus trečiu ar ketvirtu punktu, kuriais jau mažai kas domisi. Juk diskusijos daugiausia vyko dėl vieno punkto, o kiti liko beveik neaptarti.

Nuostata dėl referendumo prieš pradedant eksploatuoti žemės gelmių turtus yra ydinga, nes gali atsitikti taip, kad kelių bendruomenių interesai, kurie irgi yra svarbūs, susikirs su valstybės ir visos tautos interesais. Aiškus referendumo iniciatorių siekis problemas spręsti ne interesų derinimo ir kompromisų būdu, o sukuriant modelį, kai viena visuomenės grupė primeta savo valią kitai grupei.

Referendumo iniciatoriai dažnai dėstė mintį, kad tie, kurie yra už žemės pardavimą užsieniečiams, yra merkantiliški, tarnauja pinigui, o tokio leidimo priešininkai - idealistai, kovojantys už aukštąsias vertybes.

Džiugu, kad Lietuvoje yra tiek daug – net 300 tūkst. – žmonių, kurie patenkinti šalies pragyvenimo lygiu. Tie, kurie pasirašė, niekada neturės moralinės teisės kalbėti apie atlyginimų didinimą, pensijų kompensacijas, didesnes investicijas į kultūrą, švietimą, sveikatos apsaugą. Jų iniciatyva stabdo ūkio plėtrą – apsunkina, padaro beveik neįmanomą žemės turtų eksploataciją, meta absurdišką iššūkį ES, riboja kapitalo rinkas (būtų uždraudžiama žemės įsigyti juridiniams asmenims, taigi ir įkeisti ją bankams). Jei vertybės kitos, tai kitos, tačiau tokiu atveju būtina sąžiningai pripažinti, kad džiaugsimės žeme ir tyru vandeniu, nekalbėsime apie pensijas, apie paramą vaikams, neįgaliems žmonėms, užmiršime didesnius atlyginimus.

Beje, apie tyrą vandenį. 2000-2013 metais Lietuvoje į vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemą investuota apie 2,9 mlrd. litų. Įdomu, kiek šiems projektams, išvaliusiems ir atgaivinusiems Lietuvos upes bei kitus vandenis, lėšų skyrė už Lietuvos žemės nepardavimą ES piliečiams kovojantys stambieji žemvaldžiai, kiek euroskeptikai ir kiek – jų nekenčiama ES?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"