TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

A. Jaceniuką pakeitė V. Hroismanas. Kas iš to?

2016 04 19 6:00

Baigėsi keturis mėnesius trukusi Ukrainos premjero keitimo istorija, ji pritraukė daug dėmesio ne tik šalyje, bet ir toli už jos ribų. Šiandien Ukraina turi naują ministrą pirmininką, tačiau kyla labai rimtas klausimas, kas dėl to keisis.

Praėjusią savaitę Ukraina taip pat minėjo dar vieną svarbią datą: praėjo dveji metai nuo dienos, kai Kijevas paskelbė pradedantis antiteroristinę operaciją šalies rytuose. Taip Ukraina vadina hibridinį karą su Rusija ir šios remiamais separatistais.

Dabar karo veiksmai pereina iš įšaldytos į karštąją stadiją (ypač prie Avdejevkos, kuri yra arčiausiai separatistų kontroliuojamo Donecko), tačiau tai vis mažiau pastebima tiek pačioje Ukrainoje, tiek už jos ribų. Ne vienas jau priprato prie žinių apie žuvusius ir sužeistus ukrainiečių karius, prie pranešimų, kad Rusija išveža laidoti dešimtis jos nukautų karių.

Paleidus karo mašiną Sirijoje buvo girdėti skundų, kad šie veiksmai atitraukė pasaulio dėmesį nuo to, kas vyksta Ukrainoje. Bet tai netiesa. Ukraina tuos keturis mėnesius toliau traukė pasaulio dėmesį. Tačiau traukė ne tiek karas Donbase, kiek „premjeriados“ istorija. Ir, deja, ne gerąja prasme.

Visuotinai pripažįstama, kad Ukrainai yra kilę du dideli iššūkiai: tai, kas vyksta Donbase, ir korupcija. Norint įveikti ir viena, ir kita reikia efektyviai dirbančios, žmonių palaikomos valdžios, bet praėjus dvejiems metams po Maidano įvykių Ukraina ir to jau nebeturi.

Visuomenės apklausos duomenimis, 75 proc. Ukrainos gyventojų nepasitiki prezidentu Petro Porošenka, 89 proc. – vyriausybe, kuriai vadovavo Arsenijus Jaceniukas, 88 proc. – parlamentu, kurio pirmininku buvo Volodymyras Hroismanas. Apklausa surengta dar iki „Panamos popierių“ paskelbimo, kai paaiškėjo, kad prezidentas P. Porošenka vykdė galbūt neskaidrius veiksmus per lengvatinio apmokestinimo bendroves, ir kai visuomenė dar nežinojo apie keistus naujos koalicijos formavimo užkulisius.

Jeigu valdžios populiarumas būtų sumažėjęs dėl to, kad ji vykdė skaudžias, bet Ukrainai būtinas reformas, viskas atrodytų pusė bėdos. Tačiau problema kita: rimtų reformų nesiimta, šalyje toliau klesti didelė korupcija, o tikėjimas valdžios galimybe visa tai pakeisti mažėja ne vien tarp ukrainiečių, Vakarų valstybėse – taip pat. Tai iš dalies atskleidė ir nepalankūs referendumo Olandijoje dėl Ukrainos asociacijos sutarties su Europos Sąjunga (ES) rezultatai. Kartu jie atspindėjo ir kylančias euroskeptiškas nuotaikas kai kuriose ES šalyse.

Naujasis premjeras V. Hroismanas paskelbė, kad jo vyriausybėje korupcijos nebus. Tačiau tikinčiųjų tuo labai nedaug. Juk net formuojant naują koaliciją, kurią dabar sudaro ne penkios, kaip buvo anksčiau, o dvi frakcijos, matyt, neišvengta neskaidrių susitarimų su jokioms frakcijoms nepriklausančiais deputatais. Gali būti, kad jie turėjo savų reikalavimų, ir ne tik politinių. Pavyzdžiui, kaip pasodinti į vieną ar kitą kėdę kokį nors palankų asmenį, kuris kreiptų finansinius srautus ne valstybės, o labai konkrečių žmonių labui?

Prezidentūroje net naktimis derintos įvairios ministrų kandidatūros. Prezidentas, pašalinęs iš premjero posto A. Jaceniuką, lyg ir galėtų džiaugtis, kad pasiekė tai, ką troško padaryti, kai tik tapo šalies vadovu ir įvyko nauji parlamento rinkimai. Kaip verslininkas ir vadybininkas P. Porošenka norėjo sutelkti valdžios svertus vienose rankose, tačiau nesutiko Vakarų partneriai. Jie ilgai palaikė A. Jaceniuką ir vertino padėtį kaip neleidžiančią monopolizuoti valdžios.

V. Hroismanas buvo tas, kurį P. Porošenka nuo pat pradžių pageidavo matyti premjero kėdėje ir kurį laiko savo žmogumi. Tačiau formuojant vyriausybę V. Hroismanas netikėtai pareiškė, kad ministrų kabinete nori turėti savo žmonių, ir keletą jų atsivedė. Taigi tampa nebeaišku, ar buvęs parlamento pirmininkas tikrai besąlygiškai yra prezidento žmogus.

O Aukščiausioji Rada neturi stabilios valdančiosios koalicijos. Už V. Hroismano paskyrimą balsavo tik 206 naujos koalicijos nariai, nors reikia, kad jų būtų per 226. Kitus balsus atidavė jokioms frakcijoms nepriklausantys deputatai ar net ankstesnės A. Jaceniuko vyriausybės opozicijos atstovai, kurių ne vieno šaknys – subyrėjusioje Regionų partijoje.

Kaip esant tokiai situacijai prezidentas, naujoji vyriausybė ir nauja parlamento dauguma (jeigu ji yra) galės priimti svarbius įstatymus, vykdyti reformas, lieka didelis klausimas. Jeigu nebus pajėgų tai įgyvendinti, galimi pirmalaikiai rinkimai, bet surengti juos dėl naujos vyriausybės formavimo greičiausiai bus laikinai atidėta teigiant, jog tai naudingiau šaliai. Šie tvirtinimai turi nemažai tiesos. Tačiau aišku ir kita: jei dabar vyktų rinkimai, populiariausia politinė jėga būtų Julijos Tymošenko vadovaujama „Batkyvščina“ ir iš Regionų partijos atstovų sudarytas opozicijos blokas, bet ne proprezidentinis „Solidarumas“. A. Jaceniuko partija į parlamentą išvis nepatektų.

Todėl valdantiesiems buvo dėl ko pamąstyti. Ne vien dėl Ukrainos, bet ir dėl savo ateities. Jie per prievartą liko sąjungininkai, o A. Jaceniukas užleido vietą V. Hroismanui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"