TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

A.Kubiliaus mažuma, arba Kaip dar įmanoma pasitenkinti

2010 02 18 0:00

"Manęs netenkina nei frakcijos ir partijos veikla koalicijoje, nei pačios koalicijos sprendimai" (BNS), - pareiškė liberalcentristas Žilvinas Šilgalis. Nepasitenkinimą pajutęs parlamentaras teigia iki pavasario sesijos apsispręsiąs, ar jam likti valdančiojoje koalicijoje bei Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) frakcijoje Seime.

Jeigu Ž.Šilgalio neliks, trapi valdančioji dauguma, sulipdyta iš 71 Seimo nario, virs valdančiąja mažuma. Ir ką gali žinoti - gal iš jos dabar vienas po kito trauksis nepasitenkinimą ūmai pajutę parlamentarai. Ir kuo arčiau bus Seimo rinkimai, tuo daugiau rasis nepasitenkinimą pajusiančių Ž.Šilgalio sekėjų.

Ar premjerą Andrių Kubilių tenkina beatsirandanti mažumos koalicija? Regis, taip. "Ne viena Europos valstybė (...) praktiškai turi vos ne pastovias tradicijas, kad veikia mažumos koalicijos, ir sėkmingai veikia. Nežinau, kodėl mes negalėtume galvoti, kad Lietuvoje šitokiu pačiu būdu Vyriausybė galėtų sėkmingai veikti" (ELTA), - sakė jis.

Et, gal vis dėlto pagalvokime kiek kitaip, nei mėgtų galvoti premjeras. Gal Skandinavijos kraštuose mažumos vyriausybės ir veikia sėkmingai, bet Lietuva negyvena pagal skandinavų standartus - nei ekonomiškai, nei politiškai. Čia mes galime kaip "sėkmingo veikimo" pavyzdį prisiminti nebent Gedimino Kirkilo mažumos Vyriausybę.

A.Kubiliui gal ir patiko anas seiminis 2K projektas, bet daugelis jo dalyvių anuomet jautė dar didesnį nepasitenkinimą, nei dabar jaučia viskuo nusivylęs ir liūdnas Ž.Šilgalis. Mažumos valdžia šiandien gali tapti nepasitenkinusiųjų koalicija, kuriai premjeras kasdien kaip užkeikimą kartos: "Kodėl mes negalėtume galvoti, kad viskas gerai ir visi patenkinti?"

Problemos šią koaliciją spaudžia iš visų pusių. Premjeras tuoj nebegalės keisti ministrų, nes pagal Konstitucijos 101 straipsnį, kai pasikeičia daugiau kaip pusė ministrų, Vyriausybė turi iš naujo gauti Seimo įgaliojimus. O jai tikrai bus nelengva gauti tuos įgaliojimus neturint Seime daugumos.

Ką darys A.Kubilius, jei pasipils interpeliacijos ir ims kristi interpeliuojamų ministrų galvos? Juk iki pusės Vyriausybės pasikeitimo liko visai nedaug. Maža to, jau ir be interpeliacijų aišku, kad ir Aplinkos ministerijos, ir Kultūros ministerijos viršūnėse šiandien viskas labai apleista. Sveikas protas verčia suvokti pokyčių būtinybę. O A.Kubilius juk konservatorius, jam turėtų rūpėti "common sense" balsas.

Ministras Arvydas Sekmokas - puikus žmogus, tačiau energetika yra ta sritis, kurioje šiai Vyriausybei bus ypač sunku atlaikyti opozicijos spaudimą. Mokesčių mokėtojų pinigines drastiškai tuština šildymo ir elektros kainos. Mokesčių mokėtojai jaučia dar didesnį nepasitenkinimą nei koks nepatenkintas Ž.Šilgalis. Opozicija pasistengs, kad jie nepamirštų klausimo: "Ką veikia nauja Energetikos ministerija?"

Stato atominę elektrinę? Sėkmės. Bet ar tikrai jos Lietuvai reikia? Ar pavyks ją pastatyti? Daug energetiką išmanančių žmonių į abu šiuos klausimus atsako neigiamai. Gal jie vis dėlto klysta? Jeigu ir taip, jiems nieko neatsitiks. Bet jei klysta ne tie žmonės, o Vyriausybė, tada jai - "šakės".

Ministro A.Sekmoko būtų galima klausti, kaip sekasi įgyvendinti vieną iš dviejų jo nuolat pabrėžiamų energetikos politikos principų - orientavimąsi į vartotojo interesą. Koks šiandien yra vartotojo interesas mesti šimtus milijonų į Elektrėnus?

Patikėti, jog naujos atominės elektrinės statyba ir kaina, kurią dabar mokame už Elektrėnų energiją, atitinka elektros vartotojų interesą, labai nelengva. Taip pat nelengva, kaip politologui Sūrskiui tikėti tuo, kuo jis netiki: "Žinot, Mauzeri, aš, kaip moderni išsilavinusi pelė, netikiu, kad egzistuoja Siono išminčių protokolai, kad visą pasaulį tvarko Masonų ložė ar kad Landsbergis sugriovė kolūkius..."

Mažumos Vyriausybės lauktų sunkūs išbandymai, ir ne tik dėl ministrų kabineto nestabilumo. Pakrikimas Seime - nė kiek ne menkesnė, gal net didesnė problema. Vieno asmens pasitraukimas iš valdančiosios koalicijos tebūtų viena iš daugelio esamų ir būsimų dabartinės valdžios problemų.

LiCS ir šios partijos frakcija Seime - ne itin patikima Tėvynės sąjungos (TS) partnerė. Ji gali bet kada pareikšti tą patį, ką šiandien kalba Ž.Šilgalis apie savo nepasitenkinimą. Sveikatos apsaugos ministro liberalcentristo Algio Čapliko atsistatydinimas tikrai nepadidino LiCS frakcijos pasitenkinimo, o konservatoriams pridėjo galvos skausmo dėl kandidatų į laisvą ministro postą.

Apskritai po Artūro Skiko kyšių istorijos LiCS politinė ateitis, ir taip atrodžiusi ne itin šviesi, tampa dar miglotesnė. Ar tokia pakrikusi, susilpnėjusi ir kyšio skandalo demoralizuota koalicijos partnerė pridės stabilumo valdančiajai mažumai? Vargu bau.

Su Gedimino Vagnoriaus ir Aleksandro Sacharuko "krikščionimis" susitarti nepavyksta: A.Kubiliui šie galimi koalicijos partneriai akivaizdžiai ne prie širdies. Darbo partija jam labiau patiko - pernai pasiūlė tartis, bet Viktoras Uspaskichas, pamalonintas tokio gesto, parodė špygą ir dvi savaites ją reklamavo visais televizijos kanalais. Bendrystės su "darbiečiais" idėja patyrė fiasko. Kas lieka?

Lieka tenkintis esamais koalicijos partneriais - Liberalų sąjūdžiu (LS), tuo, kas lieka Seime iš LiCS ir marga Arūno Valinsko kompanija. Svariausiai tarp šių valdžios bendražygių atrodantis LS - kol kas politiškai tylus ir beveik nematomas. Tačiau kitąmet, artėjant Seimo rinkimams, šį kuklų ir tylų būvį gali pradėti keisti aktyvi raiška.

O kaip LS nariams būti matomiems šalia konservatorių, visai jų nekritikuojant ir demonstruojant vien pasitenkinimą? Taigi svariausi TS partneriai yra patikimi tik iš dalies - kadencijai persiritus į antrą pusę iš jų bus galima visko laukti. Ir net jei LS liks ištikimas TS bendražygis, nežinia, ar pati TS frakcija bus vieningai ištikima premjerui ir jo politikai.

Bręstantis suvokimas, kad patekti į Seimą per būsimus rinkimus turi šansų triskart ar net keturiskart mažiau konservatorių, nei pateko užpernai, gali gerokai apmažinti Seimo TS frakcijos narių politinį lojalumą. Tuomet A.Kubiliui dėl daugelio svarbių sprendimų gali tekti kovoti ne tik su opozicija ir neklusniais koalicijos partneriais, bet ir su nuosavos frakcijos nariais. Mažumos Vyriausybės sąlygomis tai būtų itin nelengva.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"