TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

A. Zuokas ir konkurencija dėl Vilniaus

2014 10 31 6:00

Artėjant savivaldos rinkimams, daugelis apžvalgininkų kaip realiausią kandidatą į Vilniaus merus įvardijo dabartinį sostinės vadovą Artūrą Zuoką. Kokie jo pranašumai, juk atrodytų, kad didžiulė skola miesto vadovą turėtų nutempti žemyn?

Visų pirma turėtume pripažinti, kad politikoje renkamasi iš alternatyvų – ir ne itin geras kandidatas turi šansų laimėti, jeigu jo konkurentai dar blogesni. Padarę šią prielaidą, turėtume atsižvelgti į Vilniaus merui itin palankias aplinkybes. Liberalai ir socialdemokratai matomumui viešojoje erdvėje neranda reikalingų akcentų, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) skęsta savo kandidato paieškų pasiutpolkėje, Darbo partija nebeturi populiarumo, o „Tvarkos ir teisingumo“ rinkimų kampanija prasidėjo skandalu. Šiame kontekste A. Zuokas išlieka kaip ryškiausias politikas.

Tiesioginiai mero rinkimai – kitas veiksnys, itin didinantis A. Zuoko šansus. 2012-2014 metais vykę Seimo, prezidento ir Europos parlamento rinkimai parodė du dalykus. Pirma, Vilniuje parama merui dar neišsikvėpusi. Antra, ar tai būtų liberalcentristai, ar sąrašas „Taip“, ar „Ne“ – net jeigu juos veda A. Zuokas, rinkimuose tokia politinė jėga nėra itin konkurencinga. Palyginkime. Šių metų gegužės 11 dieną vykusiuose prezidento rinkimuose Vilniuje A. Zuokas gavo beveik dešimtadalį balsų. Po dviejų savaičių Europos Parlamento rinkimuose jo vedamas Liberalų ir centro sąjungos sąrašas sostinėje tesukrapštė 2 proc. – juos aplenkė net Juliaus Pankos vedami tautininkai.

Ką tai reiškia? Rinkimuose, kurie vyktų sąrašų pagrindu (kaip iki šiol savivaldoje), A. Zuoko asmenybė nebūtų tokia ryški, o taryboje susilpnėję "darbiečiai" su „liberal-taipistų“ sąrašu (kad ir koks būtų jo pavadinimas, didelės frakcijos tikrai neturės) į merus antrai kadencijai neprastumtų. Be to, pačių vilniečių nedomina mero eksperimentai kuriant politines organizacijas – juos labiau domina pats A. Zuokas kaip politikas.

Tiesioginiai rinkimai itin pabrėžia personalijas, ir čia Vilniaus meras jaučiasi lyg žuvis vandenyje. Tai pastarasis nesunkiai pademonstravo, realiai neutralizuodamas konservatorių kandidatą Mantą Adomėną. Žinoma, debatuose vienas prieš vieną A. Zuokas yra pavojingas vien dėl savo žinių apie savivaldos reikalus. Daugelis kandidatų nuvertina jį pamiršdami, kad, nepaisant didelio neskaidrumo šešėlio, šis politikas turi už juos (kartu sudėjus) didesnę vadovavimo patirtį savivaldoje ir vadybiniuose reikaluose.

Tačiau A. Zuoko pranašumas – ne vien charizma, savivaldybininko įvaizdis ir gebėjimas būti "tinkamoje vietoje tinkamu laiku", bet ir dažnai ignoruojama padėtis politinės konkurencijos spektre. Kai kurie apžvalgininkai teigia, kad Vilniaus meras bus perrinktas, nes žmonės balsuoja už svajones. Sunku paneigti, kaip ir patvirtinti, kad galbūt dalis žmonių balsuoja pagal sapnus, dalis – pagal košmarus. Tačiau tokiame socioekonomiškai, vertybiškai ir etniškai diferencijuotame mieste kaip Vilnius itin svarbu bus tai, kuris kandidatas yra arčiau ar toliau konkretaus rinkėjo pažiūrų ir suvokimo, koks turėtų būti meras.

Individo lygmens, reprezentatyvios mokslinės apklausos rodo, kad A. Zuokas, nors ir gana nemėgstamas Lietuvos mastu, šiaip jau suvokiamas kaip labiau dešinysis politikas – jo vertinimai tiesiogiai koreliuoja su liberalų ir konservatorių, jų lyderių vertinimu. Tai nėra stiprus ryšys, tačiau jis parodo, kad dalis žmonių linkę teigiamai vertinti tiek dešiniąsias partijas, tiek Vilniaus merą.

Tokią A. Zuoko poziciją konkurencinėje erdvėje paremia ir rinkimų apylinkių lygmens analizė Vilniuje. Apylinkės, linkusios daugiau balsuoti už TS-LKD, daugiau balsų atiduoda ir A. Zuokui. Tos, kurios daugiau balsuoja už populistus ir Lietuvos lenkų rinkimų akciją (LLRA), linkusios mažiau remti tiek konservatorius, tiek Vilniaus vadovą. Būtent dėl šios priežasties keistai atrodė A. Zuoko bandymai atkreipti tautinių mažumų dėmesį organizuojant Rusijos dienas ir panašias akcijas. Tai nėra potencialus jo elektoratas, nors meras ir yra jiems kiek artimesnis nei konservatoriai.

Kita vertus, A. Zuoko pozicija maždaug centro dešinėje reiškia, kad jis, konservatoriai ir liberalai kovoja dėl panašių balsų – daugiau uždirbančių ir jaunesnių Vilniaus gyventojų, kurie daugiausia koncentruoti naujesniuose ir apie centrą išsidėsčiusiuose rajonuose. Ką tai reiškia? Panašu, kad pats meras tai suvokia, nes visų pirma jis ėmėsi pačioje dešinėje esančio (buvusio) kandidato M. Adomėno. Antrajame ture, jeigu teks rinktis iš A. Zuoko ir bet ko kito, bet ne liberalo ar konservatoriaus – pavyzdžiui, LLRA atstovo, "tvarkiečio" ar socialdemokrato – daugelis dešiniųjų rinksis A. Zuoką. Jis nėra jų pirmasis pasirinkimas, bet vis dėlto mažesnė blogybė nei visi kiti galimi merai.

Vilniuje norinčios išplėsti įtaką ar net gauti mero postą partijos, ypač dešinieji, turėtų suprasti vieną rinkimų aksiomą – juose pirmiausia kas nors pralaimi, o tik tada jau kitas (kiti) laimi. Atrodė, jog liberalų ir konservatorių pasirengimas prasidėjo priimant prielaidą, kad A. Zuokas jau pralaimėjo. Aplinkybės ir rinkimų konkurencinė logika tam prieštarauja.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"