TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

A.Zuokas ir krikščioniška uodegėlė

2011 06 30 0:00

Įdomu, ar kol kas nepartinis, bet labai visuomeniškas Vilniaus meras Artūras Zuokas yra girdėjęs prieš rinkimus išsakytą nemažos dalies jo rinkėjų nuostatą, kuri gali tapti šio tik už gerus darbus teisto politiko šūkiu: "Na tai kas, kad vagia, bet ir miestui gero padaro!"

Vagia, nevagia - ne mūsų, o atitinkamų tarnybų tyrimo reikalas. Kai jos to reikalo 2004-aisiais pabandė imtis, tuo metu taip pat meras A.Zuokas skubiai išspruko pasižmonėti į Lenkiją. Kol žmonėjosi, tarnybos gavo per galvą, ir daugiau perspektyviais žmonėmis nesidomi. Užtat meras turi laisvas rankas toliau planuoti gerus darbus. Ir pateikti juos taip, kad dalis rinkėjų - daugiausia legendinio kombinatoriaus Ostapo Benderio sekėjų tipažo - matytų jį kaip savo idėjinį ir visokį kitokį lyderį, vertą kilti politikos pakopomis vadovaujantis anksčiau minėtu šūkiu.

Oi, ne veltui tikrasis lietuviškojo liberalizmo kūrėjas politologas Vytautas Radžvilas dar 2008-aisiais A.Zuoko (tuo metu vadovavusio Liberalų ir centro sąjungai - LiCS) aplinką trumpai drūtai apibūdino taip: tai karta, kuri nebeturi jokių moralinių stabdžių, o ją vienijanti bendra pasaulėžiūra yra principas, kad neverta vadovautis jokiais kitais principais, išskyrus grynai egoistinę šios akimirkos naudą.

Tad ir peršasi mintis: buvo nauda - vadovavo LiCS, buvo nauda - iš jos išėjo (posto paveldėtojui Gintautui Babravičiui garsiai rėkiant apie išdavystę, ilgamečiam lyderiui paliekant skolų kupros slegiamą savo bandą). Buvo nauda - pasakė TAIP visuomenininkams pasivadinusiems sekėjams. Ir grįžo į mero postą.

Dabar, regis, yra nauda kurti naują partiją. Ne ne, atsiprašau, nėra jokios naudos. Tik visiškai nuoširdus nusiteikimas, savo sugrįžimu pagerbus vilniečius, ateityje tokią malonę suteikti visam kraštui. Gal dar nepamiršote 2008-aisiais, partijoms pradedant mankštinti sparnelius prieš Seimo rinkimus, nuskambėjusios ištarmės: sieksiu visos Lietuvos mero (premjero) posto?

Elementaru: tokiam siekiui įgyvendinti reikia partijos. Ir ne bet kokios - nesusitepusios valdžia, vedamos charizmatiško lyderio, subūrusios iki šiol politika mažai besidomėjusius rėmėjus. A.Zuokas - būtent A.Zuokas - akivaizdžiai nusitaikė į tokią, iki šiol beveik neišnaudotą, tikslinę auditoriją. Dar daugmaž jaunus, jau daugmaž prakutusius, cinikus, bet su kryželiu ant kaklo, - juk ir dori siciliečiai bučiuoja nukryžiuotąjį, prieš leisdamiesi į žygius. Tuos, kuriems, pasak V.Radžvilo, pagrindinis principas yra šios akimirkos nauda.

A.Zuokas tokiai auditorijai pritraukti turi beveik viską - iškalbą, žavesį, kombinatoriaus legendą. Trūksta tik kryželio. Ir štai paklausykite, kaip apie savo būsimos partijos būsimus principus kalba A.Zuokas: "Tai bus partija, vienijanti centro dešinės pakraipos politikus, kuriems nesvetima atsakingo liberalizmo idėja ir kuriems taip pat (dėmesio!) svarbios krikščioniškosios vertybės." Nieko neprimena? Primena. Iš esmės tai Gedimino Vagnoriaus suburtos Krikščionių partijos programinės nuostatos.

Visas veiksmas, žiūrint chronologiškai, susidėlioja taip. Dar 2008-aisiais, kai A.Zuokas pranašavo tapsiantis "visos Lietuvos meru", visai šalia jo vadovautos LiCS pradėjo burtis nauju pasirinkimu piliečiams žadėjusi tapti politinė jėga - Tautos prisikėlimo partija (TPP). Ir nors didysis "šoumenas" Arūnas Valinskas iki šiol tvirtina buvęs laisvas ir nepriklausomas telkdamas komandą, tikrosiomis naujos partijos smegenimis, kaip matyti, buvo būtent tuo metu iš LiCS pasitraukę A.Zuoko šalininkai: aktyvūs liberalcentristai Valdemaras Stančikas, Tadas Kelpšas, kartu su jais - politikoje nešmėžavęs Vytautas Kurpuvesas. Tiesa, kalbama, kad ateities gaires jiems braižė ne kas kitas, o vienas iškiliausių "valstybininkų" vardu vadintos grupelės atstovų teisininkas Egidijus Kūris. Regis, suburtai TPP kelti keli tikslai. Vienas - užtikrinti tam tikrą užnugarį tuo metu ujamiems "valstybininkams", kitas - paremti LiCS, karštą "valstybininkų" vėliavos Valdo Adamkaus šalininkę, jei per Seimo rinkimus ši pasirodytų ne itin gerai, kaip, beje, ir įvyko.

Viskas buvo gerai, A.Zuokas po Seimo rinkimų net prakalbo apie galimą LiCS ir TPP sujungimą, tik štai A.Valinskas ėmė įsivaizduoti esąs didis politikas, galintis žaisti savo žaidimą. Rezultatas buvo greitas - TPP skilimas. Jo iniciatoriais tapo tie patys partijos kūrėjai V.Stančikas, T.Kelpšas, V.Kurpuvesas. Įdomu, kad panašiu metu "sudiev" LiCS, pradėjusiai burnoti prieš savo lyderį, pasakė ir A.Zuokas.

Derybų būta įvairių. Pagaliau tie patys buvę liberalcentristai, paskui - "prisikėliečiai" susikabinę rankutėmis pasuko pas G.Vagnorių. Per renginį, skirtą šiam susibičiuliavimui-susiliejimui, sveikinimo žodį tarė A.Zuokas. Draugystės saitai pradėjo megztis.

Klausite, jei iš tiesų reikalai klostėsi būtent taip, kodėl abi jėgos nesukirto rankomis dar prieš savivaldos rinkimus? Atsakymai vėlgi yra keli. Per šių metų savivaldybių rinkimų kampaniją slaptasis ginklas vis dėlto buvo ne partijos, bet visuomeniniais pasivadinę judėjimai. Žinia, A.Zuokas puikiai išlaviravo su judėjimo "Taip" pagrindu sutelktais bendraminčiais, V.Stančiko ir T.Kelpšo grupė bandė laimę su visuomeniniu susibūrimu "Mūsų reikalas". O savąją Krikščionių partiją išpopuliarinti bandęs G.Vagnorius gavo progą akivaizdžiai įsitikinti, kad planų patekti į valdžią vienam įgyvendinti nepavyks. Net su visu "valstybininkų" užnugariu - juk būtent šios partijos sąrašuose į Vilniaus savivaldybę bandė prasibrauti draugų būrelio rašytoju tapęs buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas ir nesėkmingas ambasadorius Mečys Laurinkus.

Politologai būsimai A.Zuoko partijai pranašauja nedidelę sėkmę. Gali būti ir taip, jeigu nešiojamą kūdikį įsivaizduotumėme kaip dar vieną liberalų atšaką.

Vis dėlto reikėtų atsižvelgti į kitas aplinkybes: į "valstybininkais" ar kaip kitaip vadinamas asmenybes, šmėžuojančias už buriamo darinio pečių, iki šiol savo rankose išlaikiusias ir tam tikras galias, ir tam tikrus jas grindžiančius dokumentus. Ką ši jėga gali, buvo pademonstruota per praėjusius Seimo rinkimus, "prastumiant" į valdžią A.Valinsko agitbrigadą. Jei šį kartą lemtinga korta krito ant A.Zuoko, jo vadovaujamas ir "draugų" remiamas naujasis darinys gali pasiekti labai daug - juk principas veikti be principų dažnai garantuoja pergalę.

Beje, o koks vaidmuo numatytas krikščioniui G.Vagnoriui? Gaila, bet greičiausiai - zuikio uodegėlės, pridengsiančios trumpam, kol užkris raselė, už jos pasislėpusį padarą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"