TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Abejojantieji branduoliniu projektu - valstybės priešai

2012 06 14 5:00

Visuomenei pristatyta Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos apžvalga pastatė į keblią padėtį visus naujos atominės elektrinės projekto oponentus.

Joje teigiama, kad siekiant suformuoti neigiamą nuomonę apie šį projektą, "kai kurios" Lietuvoje veikiančios žiniasklaidos priemonės, nevyriausybinės organizacijos ir judėjimai vykdo informacines kampanijas už atlygį, koordinuojamas per užsienio valstybių ambasadas. Kadangi atlygio gavėjai konkrečiai neįvardijami, šešėlis nuo šiol kris ant kiekvieno, kuris išdrįs suabejoti branduolinės energetikos tikslingumu.

Tai - meškos paslauga Lietuvai. VSD vadovo išsakytas pasiteisinimas, kad papirkimas iš užsienio vyksta pagal mūsų šalies įstatymus (!) ir todėl su nusikaltusiaisiais nieko neįmanoma padaryti, matyt, skirtas naivuoliams. Ko verta saugumo tarnyba, kuri žino apie veikimą prieš valstybę ir neįstengia nieko su tuo padaryti?

Todėl nenorom peršasi išvada, kad kalbos apie "kai kuriuos" parsidavėlius, jų konkrečiai neįvardijant ir nepatraukiant atsakomybėn, turi tikslą urmu sukompromituoti visus branduolinės energetikos skeptikus ir užgniaužti visuomenėje bet kokią tolesnę diskusiją.

Tačiau ar įmanoma precedento neturinčiame sumanyme nepadaryti lemtingos klaidos, atvirai ir kompetentingai nepasvėrus ne tik galimų privalumų, bet ir neigiamų padarinių? Akivaizdu, kad būtent diskusijos vengimas ir siekis spręsti reikalą apeinant mokslo bendruomenę, - tai pats tiesiausias kelias į klaidą.

Per du dešimtmečius mums jau buvo suteikta ne viena galimybė įsitikinti, kuo baigiasi savo neklystamumu įtikėjusių politikų sprendimai, priimti už uždarų durų, tačiau mes vėl lipame ant to paties grėblio. Jeigu po to, ką paskelbė VSD, nebus konkrečiai įvardyti parsidavėliai, vargu ar kas iš nuoširdžiai dėl Lietuvos išgyvenančių autoritetų dar ryšis atvirai išdėstyti savo poziciją.

Nors šių žmonių lengvai neišgąsdinsi ir taip paprastai nepriversi atsisakyti savo principų, vis dėlto jie turi ir vieną labai nesunkiai pažeidžiamą vietą: jiems labai svarbūs jų geras vardas ir reputacija. Būti priskirtiems prie asmenų, kurie nelojalūs savo valstybei, šiems žmonėms - pats blogiausias iš visų įmanomų variantų.

Todėl telieka pasveikinti "Lietuvos žinias", kad jos, nepaisydamos minėtų aplinkybių, vis dėlto nepabūgo ir neatsisakė šios "slidžia" tapusios temos. Kitas žingsnis galėtų būti laikraščio inicijuota plati diskusija, koks kelias Lietuvai vis dėlto būtų priimtinesnis - branduolinės energetikos ar turimų elektrinių potencialo išnaudojimo, vis labiau didinant atsinaujinančių energijos išteklių svorį.

Kažkodėl ligi šiol niekas deramai nepaaiškina, kokia padėtis susidarytų Lietuvoje, nutiesus elektros jungtis į Švediją ir Lenkiją ir pagaliau realiai liberalizavus elektros rinką. Juk, atrodytų, mūsų vartotojų interesas - pirkti energiją iš tų gamintojų, kurie ją pigiausiai parduoda, juolab kad tie gamintojai, išsprendus jungčių problemą, jau galėtų būti ir iš tų valstybių, kurios yra mūsų politinės sąjungininkės.

Ar pasistatyti branduolinę jėgainę patiems ir po to atidirbinėti bankams už milžiniškas paskolas bei pirkti energiją ne rinkos, o sutartyse fiksuotomis kainomis ir yra tai, kas paskatins Lietuvos ūkio pažangą ir pagerins žmonių gyvenimą? Juk tai - klausimų klausimas, tačiau ir į jį ligi šiol įtikimai neatsakyta.

Pagaliau yra ir toks dalykas, kaip prioritetų dilema. Precedento neturinti investicija į naująją atominę elektrinę (planuojama sąmata - 17 mlrd. litų) neišvengiamai apribos mūsų galimybes investuoti į kitas gyvybiškai svarbias sritis. Tarkime, mes noriai kalbame apie būtiną proveržį moderniose technologijose, ne be pagrindo įžvelgdami mūsų valstybės šansą, bet išeina taip, kad tikrovėje rengiamės sudėti milžiniškas lėšas į tai, kas pasaulyje jau laikoma vakarykšte diena.

Pagaliau, ar būtent čia ir yra ta sritis, kurioje derėtų bandyti varžytis mažai valstybei, neturinčiai išskirtinių gamtinių išteklių, ir ar mes nepasiektume nepalyginti daugiau, jeigu sutelktume visas savo galimybes bei pastangas į tautos intelekto ir jos sugebėjimų ugdymą?

Priimti sprendimą to visapusiškai nepasvėrus - tai tas pats, kaip statyti ant kortos valstybės likimą. Kai kam atrodo, kad tai, kas siūloma, yra vienintelė išeitis. Bet tikrovėje kiekvienas variantas visuomet turi savo alternatyvą, ir jau vien todėl ją būtina apsvarstyti.

Jeigu mums tam nepakaks drąsos, minėtas VSD pareiškimas bus pasiekęs savo tikslą. Tačiau neužmirškime, kad ši institucija, šiandien prabilusi apie veikimą prieš Lietuvą, vos prieš kelerius metus Seimo komisijos buvo įvardyta kaip tarnyba, atstovaujanti pagrindinio dujų tiekėjo interesams. Kad po to šioje tarnyboje būtų įvykęs gretų apsivalymas, ligi šiol neteko girdėti. 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"