TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Abiturientų rūpesčiai - dėl silpnos valstybinės paramos

2015 07 20 14:00

Karštos vasaros dienos paprastai reiškia, kad atostogų nuotaika užsikrečia beveik visi, išskyrus abiturientus ir jų tėvelius, susirūpinusius, kokią aukštąją mokyklą ir specialybę pasirinkti. O pasirinkimas didelis, nes galima studijuoti ir Lietuvoje, ir kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse, ir už ES ribų.

Susivokti pasiūlymų gausybėje gali padėti ES universitetų reitingas U-Multirank, pakankamai išsamiai įvertinantis universitetus pagal įvairias programas ir mokslinių tyrimų lygį. Jis turi ir paieškos sistemą, leidžiančią būsimiems studentams susirasti studijų programą pagal savo reikalavimus.

Tačiau dažną domina ne tik mokslo kryptis, bet ir finansinės galimybės studijuoti. Naujai paskelbti tyrimai leidžia palyginti Lietuvos aukštojo mokslo sąlygas su kitomis šalimis. Siekiant, kad jaunimas studijuotų Lietuvoje, labai svarbu įvertinti konkurencines mūsų universitetų galimybes.

Pagal besimokančiam jaunimui suteikiamas paramos formas – stipendijos, paskolos, mokestinės lengvatos ir parama šeimai - Lietuvos sistema tokia pat kaip ir Lenkijos, Vokietijos ar Prancūzijos. Bet gerokai skiriasi nuo Šiaurinės Europos - Britanijos, Švedijos, Suomijos, Danijos, Nyderlandų sistemos, nes ten parama teikiama tik stipendijų ir paskolų forma.

Kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje studentai be stipendijų ir paskolų dar gali pretenduoti į mokestines lengvatas.

Lietuvos aukštojo mokslo strategams turbūt verta pagalvoti, ar išskaidyta parama nesusilpnina jos poveikio, ar dėl to nedidėja jos administravimo išlaidos. Gal būt ir Lietuvai laikas pereiti prie konsoliduotos ir svaresnės paramos studentams.

Remiantis tinklo "Eurydice" ir Universitetų asociacijos duomenimis, pažymėtina ir tai, kad Švedijos, Danijos, Suomijos, Vokietijos studentai nemoka mokesčių už mokslą, tuo metu Anglijoje mokesčius už mokslą moka visi studentai.

Lietuvoje mokesčius už mokslą (iš jų ir administracinius) moka apie 51 proc. studentų. Pagal vidutinį mokesčių dydį per metus Lietuva patenka į brangesnių ES šalių sąrašą (1000 – 5000 eurų), nors Anglijoje už mokslą tenka sumokėti ir daugiau (per 5000 eurų).

Tokia padėtis Lietuvoje susiklostė po nevykusių 2008–2012 metais įvykdytų reformų, kai valstybės finansavimas aukštajam mokslui buvo sumažintas daugiau kaip 10 proc., tuo metu Vakarų Europos šalyse - Vokietijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Nyderlanduose bei Švedijoje, finansavimas didėjo. Gal tai ir yra viena iš priežasčių, kodėl visos šios šalys lenkia mus pagal ekonomikos konkurencingumo rodiklius.

Nesunku suprasti, kad sumažinus valstybės indėlį didesnė našta tenka šeimos biudžetui. Lietuvoje studento išlaikymui šeima skiria vidutiniškai apie 25 proc. savo išlaidų, tai vienas didesnių rodiklių ES. Paradoksalu, bet panašaus išsivystymo lygio šalyse Čekijoje, Vengrijoje ar Airijoje dėl efektyvesnės valstybės paramos vaikų studijoms išleidžiama santykinai mažiau lėšų - iki 10 proc. visų šeimos išlaidų.

Didėjant reikalavimams aukštojo mokslo kokybei, pasak tyrimų, didėja ir išlaidos jo organizavimo procesui bei mokesčiai už mokslą. Aukštojo mokslo paslaugų kainų augimas beveik dvigubai lenkia kitų paslaugų (sveikatos, socialinių) kainų augimą.Todėl aukštojo mokslo finansavimo ir studentų paramos programų efektyvumas dar ilgai bus aktuali valstybės valdymo problema.

Aukštojo mokslo prieinamumą gali padidinti e-mokymosi galimybės. Lietuva šiuo metu turi dvi tokias programas, palyginimui Estija - septynias, o Latvija neturi nė vienos. Matyt, ateityje e-mokymasis galėtų pasitarnauti ir kaip kvalifikacijos kėlimo priemonė, nes Lietuvoje šiai sričiai reikia skirti daugiau dėmesio.

Yra ir daugiau tyrimų, leidžiančių palyginti aukštojo mokslo sistemas. Išsamesnė jų analizė padėtų paruošti pasiūlymus Lietuvos aukštojo mokslo sistemos konkurencingumo stiprinimui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"