TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Abortai. Drausti draudžiama?

2008 05 15 0:00

Pagaliau ir Lietuvoje įsisiūbavo aistringa diskusija apie abortus. Purslai tyška į visas puses, tik gaila, kad diskutantai dažnai su vandeniu išpila ir patį kūdikį. Ką gi, šis posakis abortų gynimo ir neigimo kontekste tampa ypač tiesmukas.

Nėra ko stebėtis. Netgi daug labiau diskutuoti ir tartis įpratusiose visuomenėse abortų klausimas tampa neįveikiama skiriamąja linija. JAV buvo prieita net iki abortus darančių gydytojų medžioklės tiesioginiu požiūriu. Iš tikrųjų - čia susikerta dvi vertybių sistemos. Tad kompromisų paieška tampa beveik neįmanoma.

Tačiau tapdami sąmoninga ir pati save valdančia visuomene turėsime rasti bendrą diskusijų pagrindą, o vėliau ir kompromisą. Kitaip liksime tik svetimomis frazėmis filosofuojančiomis beždžionėmis, bandančiomis "racionalizuoti", tai yra pateisinti savo vidinę baimę, kompleksus ir atsakomybės stoką.

Juk atidžiau pažvelgus "pro-choise" (už pasirinkimą) ir "pro-life" (už gyvenimą) kategorijos nėra priešingos. Jos negali visiškai susikirsti, nes yra ne to paties lygmens. Iš esmės tai - LAISVĖS ir ATSAKOMYBĖS dialektika.

Laisvė yra pradinė ir nelygstama vertybė - net neketinu dėl to ginčytis (dideliam kai kieno liūdesiui). Tačiau sąmoningai atiduota laisvė neišvengiamai atneša ir atsakomybę. Aborto atveju mes kalbame net ne apie negimusių kūdikių žudymo laisvę ir atsakomybę. Ši laisvė jau yra antrinė, nevisavertė "laisvė", nes jos siekiama kategoriškai atmetant atsakomybę už ankstesnę seksualinę laisvę.

Kadangi esu nusistatęs ieškoti bendrų diskusijos pagrindų, o ne tęsti konfrontaciją, turiu pareikšti, kad jokiu būdu nepripažįstu šito Seimo teisės drausti abortus. Taip, esu abortų priešininkas, tačiau kartu ir demokratas. Todėl manau, kad abortų, kaip ir mirties bausmės, draudimui Lietuva dar nėra subrendusi. Iki Airijos lygio mums "šiek tiek" trūksta.

Beje, trūksta ne tiek daug, kaip įrodinėja aistringosios abortų šalininkės, nesigėdijančios net iškraipyti faktų ir teigiančios, kad Lietuvoje už abortus pasisako 80 proc. gyventojų. Tačiau skaičiai vis dėlto ganėtinai iškalbingi. Pagal "TNS Gallup" šių metų vasario tyrimą abortų draudimui nepritaria 61 proc., o pritaria vos 20 procentų. Dar 19 proc. yra neapsisprendę.

Taigi Seimas, jei bent šiek tiek nori būti laikomas tautos valios reiškėju, turėtų imtis ne draudimų, o pozityvių veiksmų, kurie stiprintų moterų norą apsispręsti už gyvybę. Ir, beje, galutinis žodis čia turėtų priklausyti be išimties moterims.

Politinės prievartos grėsmė tik didina už laisvę be atsakomybės agituojančių postmodernių "naujųjų komjaunuolių" įtaką ir kuria iliuziją, kad tai jų idėjos veda mus į "šviesią ateitį". Tačiau tokioje "ateityje", kai žmogus buvo įstumtas į sociopolitinę kategoriją, mes jau buvome. Tiesa, šiek tiek kitomis formomis, tačiau esmė ta pati. Fundamentalizmas turi daug veidų. Laisvė - taip pat.

Lygiai prieš 40 metų, 1968 metų gegužę, Paryžiaus studentai sukėlė maištą, nes vaikinams buvo draudžiama įeiti į merginų bendrabučius. Šiek tiek metaforiškai sakoma, kad jie užlipo ant barikadų su kostiumais, o nulipo džinsuoti. Iš esmės pasikeitė pats jaunimo stilius, mažiau - visuomeninis gyvenimas, dar mažiau - politika.

Tačiau tai buvo labai reikšmingas lūžis ne vien Prancūzijai. Į visuomeninę areną atėjo išsilaisvinusi karta. Daugybė viso pasaulio vadovaujančiųjų intelektualų kildina save iš 1968-ųjų maišto. Beje, ne vien kairiųjų, bet ir dešiniųjų, tokių kaip Andre Glucksmannas. Svarbiausias šūkis tada buvo DRAUSTI DRAUDŽIAMA.

Tačiau maišto karta subrendo ir daugelis vertybių ėmė keistis, o gal tik labiau išsigrynino. 40 metų sukakties proga Prancūzijoje atlikti tyrimai rodo, kad didesnė dalis visuomenės jau atsisako absoliučios laisvės prioriteto. Natūralu - išsilaisvinus ateina laikas įvertinti laisvės pasekmes. Žmonės tampa sąmoningi ir atsakingi.

Todėl tikiu, kad abortų klausimas bus vis labiau sprendžiamas akcentą dedant ne ties laisve, o ties atsakomybe. Ir čia nebus esminio skirtumo tarp krikščionių ir netikinčiųjų. Juolab kad krikščioniškas "sielos argumentas" nėra esminis. Esminis dalykas yra ŽMOGIŠKUMAS ir absoliučiai nepakartojamos INDIVIDUALYBĖS atsiradimas. Arba jos sunaikinimas.

Šiek tiek provokuodamas galėčiau sakyti netgi ne individualybės, o ASMENYBĖS atsiradimas arba jos nužudymas. Asmenybė mamos pilve? Taip!!! Dedu daug šauktukų, nes esu sujaudintas. Ką tik stebėjau nufilmuotas dvi mažas mažas, tačiau jau labai skirtingų charakterių mergytes, mano anūkes, septynių mėnesių palikusias mamos pilvą. "Ar jas jau galima laikyti žmonėmis?" - paklaustų viena garsi naujosios kairės aktyvistė.

Kitas garsus "žmogaus teisių gynėjas" pasakytų, kad mano anūkėlės neturi jokių teisių, nes asmens teisės atsiranda tik įregistravus tą naują asmenį valdžios įstaigoje. Nagi nagi, mieloji aktyviste, matau ir tamstos pritarimą: "X žmogumi tampa tada, kai sociumas NUSPRENDŽIA X-ą pripažinti žmogumi."

Kaip gerai, kad Nida Vasiliauskaitė nedirba gailestingąja sesele nei Airijoje, nei Lietuvoje. Tačiau tik Leonido Donskio patariamas, susilaikau nepaleidęs jos adresu kokio įžeidimo. Juk dar neseniai negimusių mano anūkėlių skausmą ji prilygino užmintam sliekui ir tabletėmis žudomam gripo virusui!

Beje, ką reiškia "sociumas nusprendžia, ką pripažinti žmogumi, o ką ne"? Ar tik ne holokaustą, miela mergaite?

Tikiuosi, profesorius man pritars: tokių pavojingų nusišnekėjimų toleruoti neįmanoma.

Tačiau tai nereiškia, kad mūsų visuomenė neturi ar bent jau negali turėti bendro vertybinio pagrindo. Galbūt jį gana tiksliai apibrėš ir netgi mano pretenziją į anūkių asmenybes pateisins ne krikščionio, o holokaustą iškentusio žydų mąstytojo ir psichoterapeuto Viktoro Franklio citata: "Žmogus, kaip asmenybė, yra ne faktinė, o fakultatyvi būtybė; jis egzistuoja kaip savo paties galimybė..."

Atimdami iš ko nors galimybę gimti mes skriaudžiame pasaulį ir patys save.

DELFI

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"