TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Absurdiškos lengvatos kelia nusivylimą

2014 12 11 6:00

Savivaldybės pranešė, kad nuo kitų metų prieš skiriant pašalpas ir kompensacijas už komunalines paslaugas bus galima tiksliau vertinti gyventojų gaunamas pajamas. 

Pagal įstatymus į pajamas ir iki šiol buvo įskaičiuojama ne tik alga bei pensija, bet ir įvairios papildomos pajamos, tarp jų – emigravusių artimųjų siunčiamos piniginės perlaidos. Pokytis yra toks, kad jau kitais metais pašalpas ir kompensacijas skirstančios savivaldybės turės prieigą prie Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazės. Aptikus daugiau pajamų, pavyzdžiui, nustačius, jog gyventojas gauna lėšų iš užsienyje dirbančių giminaičių, jam gali būti atsisakyta skirti pašalpą ir kompensaciją.

Šis pranešimas sukėlė nemažą bangą diskusijų. Tai tipiška Lietuvos visuomenei, kurios daugelis narių nesupranta arba nenori suprasti paprastų valstybės funkcionavimo mechanizmų. Valstybe nepasitikima, be to, dar gaji iš sovietmečio likusi nuostata, kad iš valstybės, it iš kiauro maišo, galima semti ir nešti tiek, kiek sugebama. Gyventojų nemėgstami politikai vis desperatiškai mėgina jiems įsiteikti, nuolat siūlo įvairias kompensacijas, lengvatas, nuolaidas ir pašalpas, tačiau tokios išimtys tik dar labiau viską supainioja ir galų gale atsisuka prieš pačius politikus.

Atrodo, daugelis visuomenės narių, įskaitant dalį parlamentarų politikų ir žurnalistų, atsisako suprasti paprastą tiesą, kad už bet kokias teikiamas paslaugas žmogus privalo susimokėti. Suprantama, tai turi galioti ir valstybės ar savivaldybės įmonių teikiamoms paslaugoms. Vis dėlto valstybė, įgyvendindama solidarumo principą, padaro išimtį nepasiturintiems, labiausiai pažeidžiamiems žmonėms ir suteikia jiems socialines pašalpas bei kompensacijas už komunalines paslaugas. Šių išmokų mokėjimo pagrindas gali būti vienas - jos turi būti skiriamos tiems, kurie realiai neturi lėšų susimokėti už gautas paslaugas. Pašalpos – ne žmonių teisė ir privilegija, o valstybės pagalba. Ji teikiama išimtiniais atvejais tiems, kurie labiausiai vargsta. Suprantama, pretenduodamas gauti tokią kompensaciją žmogus privalo pateikti patvirtinimą, kad tikrai neturi užtektinai lėšų. Tai įprasta tvarka daugelyje pasaulio valstybių. Ji taikoma asmenims, pageidaujantiems gauti pašalpą. Daugelyje šalių nieko nestebina ir inspekcija gyvenamajame būste, kai siekiama nustatyti realų gyvenimo lygį.

Užsienyje dirbantys lietuviai piktinasi – kaip tai, negi padėdami tėvams darome kažin ką bloga, kad būsime baudžiami? Atsakymas paprastas: tiesiog tėvai turėtų deklaruoti savo tikrąją finansinę padėtį, tokia ir „bausmė“. Tikiu, kad kadaise auklėdami vaikus jie mokė šiuos sakyti tiesą ir nemeluoti. Tad kodėl dabar atžalos verčia savo tėvus meluoti, apgaudinėti valstybę? Garsiai kalbama: „Rasime daug būdų, kaip apeiti šią tvarką.“ Netenka tuo abejoti. Jei darbus turintys vaikai mano, kad visiškai normalu, kai jų tėvai stovi ištiesę ranką, kad jiems, kaip ypač skurstantiems, skiriamos pašalpos iš kitų mokesčių mokėtojų lėšų, prieš tokį požiūrį Valstybinės mokesčių inspekcijos ir savivaldybių tarnautojai išties yra bejėgiai.

Pasvarstykime, juk pati idėja gyventojo gerovės lygį nustatyti neįskaičiuojant tam tikrų jo gaunamų pajamų – absurdiška. Pašalpų skyrimo tvarka specialiai neišskiria emigrantų siunčiamų pinigų. Jei vertindami pašalpų poreikį neskaičiuosime šių lėšų, gal kartu padarykime išimtį ir tiems, kurie gauna nuompinigius, palūkanas, dividendus, neatsižvelkime į žmonių turimus indėlius? Tokiu atveju visi taptų laimingi – visi gyventų iš pašalpų...

Vis dėlto svarbiausia šių nesusipratimų priežastis – pats lengvatų ir pašalpų už komunalines paslaugas egzistavimo faktas. Tai sovietinio tipo socializmo reliktas, kuris laisvosios rinkos sąlygomis tampa tikru absurdu. Emigrantai šiais metais į Lietuvą atsiuntė 6 mlrd. litų – suma siekia beveik penktadalį nacionalinio biudžeto. Suprantama, tokie pinigai koreguoja situaciją mokant pašalpas. Ne paslaptis, kad neretai į pašalpas pretenduoja ir tie, kurie, pavyzdžiui, iš Baltarusijos vežioja alkoholį bei cigaretes. Iš viso šešėlinė ekonomika Lietuvoje, įvairiais skaičiavimais sudaro nuo 17 iki 35 proc. BVP. Vadinasi, yra didelė tikimybė, kad gyventojo pajamos apskaičiuojant kompensacijas nebus tinkamai įvertintos, arba joms įvertinti prireiks didžiulių pastangų. Šių klausimų aiškinimasis niekam nėra malonus ir kelia daug aistrų, bet paramos lėšos vis vien dažnai keliauja ne ten, kur jų labiausiai stokojama. Gyventojams tos pašalpos diegia sovietinio tipo mąstyseną. Ji lengvai priimama, todėl bet kokie mėginimai apriboti išimtis ir lengvatas tuoj pat apšaukiami „valdžios pasipinigavimu“, „plėšimu“, „skirta bausme“ ar „naujais mokesčiais“. Išlaikydama lengvatas valdžia siekia įtikti žmonėms, tačiau, kaip matome, sulaukia anaiptol ne dėkingumo, o tik dar didesnio nepasitenkinimo. Gyventojai tiesiog supjudomi. Vieni reiškia nepasitenkinimą, kai iš jų ketinama atimti neteisėtai gaunamą lengvatą, kiti nusivilia valstybe, nes mato, kad daug kam pašalpos skiriamos nepagrįstai.

Visa šita klampynė išnyktų per vieną dieną, jei už suteiktas komunalines paslaugas, kaip ir pridera, gyventojai mokėtų rinkos kainą. Lenkija tokias lengvatas panaikino dar 1998-aisiais, tad praėjus 16 metų tai įmanoma padaryti ir Lietuvoje. Kaip žinoma, Lenkijoje tuo metu nieko siaubingo nenutiko. Priešingai, labai paspartėjo namų renovacija, kurią paprastai stabdo taupymu nesuinteresuoti kompensacijų gavėjai. Jei ir Lietuva tada būtų pasekusi Lenkijos pavyzdžiu, mūsų miestų ir miestelių gyvenamieji rajonai dabar būtų visai kitokie. Be to, Lietuvos gyventojai nebūtų sumokėję milijardų litų Rusijai už energijos išteklius, galų gale dėl tų nelemtų pašalpų nekiltų ir tokių beprasmių, vien cinizmą ir nusivylimą skatinančių aistrų.

DALINKIS:
0
1
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"