TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ačiū ambasadai Delyje

2014 10 18 6:00

Labai patinka socialinės apklausos apie pasitikėjimą. Galima būtų daugiau jų neatlikinėti - pakaktų kaskart perrašyti dešimtmečio senumo rezultatus. Tiesiog pabodo žiovauti juos regint.

Tautiečių savarankiškai suręstų, standartinės gyvensenos inkubatorių turinys nekinta. Po kojomis - aiškiai korumpuota, nedirbanti ir trypti teverta valstybės tarnyba. Po galva - be abejonės švari ir pūkuota Bažnyčia bei kariuomenė (tikiu, kad ši tikrai pateisintų avansu į ją dedamas viltis). Po perštinčiu užpakaliu - socialinė sistema su nuolat netenkinančia pensija, atlyginimu ar pašalpa (kaip pavadinsi, taip nepagadinsi). Tereikia toliau gulėti ramiai, nesidairyti. Saldžių sapnų.

Gūdžios jaunystės laikais teko darbuotis valstybės tarnyboje. Toje apsibezdėjusių tinginių bendruomenėje. Pakrykštaukime kartu: būtent dirbti. Kyšių neimti (kvailys!). Pastangų ir darbo valandų neskaičiuoti (vėl kvailys). Ne vieną ir ne dešimtį lietuviukų iš užsienio įstatymo sergėtojų tarpupirščių gelbėti. Dar kartą pabandykime spėti kartu, ar ausis girdėjo žodelį „ačiū“? Stop! Padėkoti valstybės tarnautojui nevalia, net žema. Juk jis tarnauja. Jis privalo. Mokesčių mokėtojai jam už tai ir moka. Šventa tiesa. Žiūrint į ką tik baimės ašaromis springusio, o vėliau išdidžiai nukrypuojančio pagalbos sulaukusio kraštiečio nugarą, ne kartą šmėkštelėjo mintis: „Bent kriuktelėtų.“ Tiek to. Ne už kriuksėjimų skaičių atlyginimą gaudavau.

Nukakti į atokų regioną nuostabioje Himačal Pradešo valstijoje Indijoje paskatino noras pasidairyti toliau nei savas kiemas. Vykau vienas, todėl ruošiausi atsakingiau nei įprastai. Rinkdamas informaciją apie lankytinas vietas, nepamiršau pasidomėti Užsienio reikalų ministerijos rekomendacijomis, užregistruoti kelionę šios institucijos tinklalapyje, pateikti informaciją apie save ir numatomus apžvelgti horizontus. Taip pat - palikti detalų išvykos planą artimiesiems. Su šeima išsiskyriau tardamas svarbiausius žodžius: „Myliu. Nuolat rašysiu.“

Po trijų parų, praleistų oro ir žvyrkelių transporto priemonėse, pasiekiau kelionės tikslą. Gamtos didybė vertė iš kojų. Šalto vandens kibire nuplovus pirmojo žavesio burtus, prisiminiau gimines. Turbūt jaudinasi - einu pranešiu, kaip man sekasi. Žinote, visas tas banalybes: gyvas, sveikas, pasiilgau. Himalajų apsuptame regiono centre Kazoje puikavosi net keli ryškūs užrašai „Internetas“. Nieko nuostabaus XXI amžiuje. Labas, norėčiau pasinaudoti. Ateiti, kai bus elektra? Kada? Šiandien po 18 valandos? O ji bus? Turbūt? Na ir „kaimas“. Nelauksiu, tiesiog paskambinsiu. Savuoju išmaniuoju. Nėra ryšio. Labanakt. Aplink šmirinėjo būrys nosis nukabinusių „vakariečių“, be vilties šnabždančių burtažodį „Wi-Fi“.

Dar po poros dienų situacija virto nebejuokinga. Aplinkos grožis prislopo sapnuojant pro langą Lietuvoje ilgesingai žvelgiančios žmonos žilstančius smilkinius. Kelias dienas jokio ryšio. Planavau eiti į kalnus - ten jo taip pat nebus. Elektra neatsirado. Kažkas „nukirto“ kabelį. Vienu kirčiu - ir laidinio telefono. Esą jau prieš du mėnesius. Kada pataisys? Kada nors. Kilo desperatiškų minčių: imti siūbuoti aplink rymančių budistų vienuolynų varpus. Arba traukti greta esančios Kinijos sienos, ieškant sąsajų su pasauliu. Kinai tikrai leistų paskambinti, ypač matydami ant kuprinės išsiuvinėtą užrašą „Tibet“. Bent advokatui - tai tikrai.

Rūgstanti mano fizionomija pradėjo kelti nerimą nuoširdiems miestelio gyventojams. Reikia susisiekti su šeima? Imk! Iš visų pusių - mobilieji. Vietinis belaidis veikė. Iš džiaugsmo net pasistiebiau. Keturiasdešimt septyni su puse bandymo įvairiais būdais rinkti lietuviškų skaičių seką su tarptautiniu kodu buvo nesėkmingi. „Tikrinkite numerį.“ Nuėjęs į paštą namo išsiunčiau atvirlaiškį: turėtų gauti anksčiau, nei grįšiu. Beje, iki šiol jo tebelaukiam.

Va čia, gerbiamieji, ir „prisirpo“. Juk būdamas nepaprastai apdairi asmenybė, prieš užverdamas namų duris ant popieriaus skiautės susipratau užkeverzoti ne tik Indijos policijos, gelbėjimo tarnybos, bet ir Lietuvos Respublikos ambasados šioje šalyje kontaktus. Dėl visa ko. Išmesiu, kai grįšiu.

„Prašau, paskolink telefoną“, - vėl burbu gatvės prekeiviui. Kur šiandien skambinsiu? Į Lietuvos ambasadą. “Tu skambinsi ambasadoriui?! Jis tavo draugas?“ Nežinau, - susidraugausiu, kai prisiskambinsiu. Smalsuolių būrys augo. „Tylos! Žmogus skambina savo draugui ambasadoriui!“ Liko tik išpūsti krūtinę.

Už snieguotų viršūnių kliūvantis signalas trūkinėjo. „Dėl vizų klausimų spauskite vienetą“. Paspausiu viską, ką norite... „Kalbate lietuviškai - spauskite du.“ Varianto „Jei norite pakalbėti su ambasadoriumi“ neišgirdau, todėl teko mygti dvejetą. Laba diena! Esu Lietuvos pilietis, labai reikia jūsų pagalbos. Atsiliepusi moteris neuždavė nereikalingų klausimų. Užsirašė mano šeimos kontaktus ir norimą perduoti informaciją. Davė savo mobiliojo telefono numerį, kad galėčiau susisiekti ir ne darbo valandomis. „Jei reikės, skambinkite bet kada.“ Taip ir padariau. Gautame namiškių atsakyme - tik geros žinios. Gamtos grožis vėl pradėjo versti iš kojų.

„Gerai tu čia sugalvojai“, - linksėjo vakariečiai. Turiu pagrindo įtarti, kad tądien skambučių iš savo šalies piliečių sulaukė ir kitų valstybių ambasadoriai. Be abejonės, mano šalies atstovybės pagalba šiuo atveju gal ir nebuvo labai didelė. Tačiau man asmeniškai - nepaprastai svarbi ir reikšminga.

Galėčiau nė nekriuktelėti. Padirbėjo, matai, už mano, kaip mokesčių mokėtojo, pinigus. Bet iš visos širdies noriu padėkoti savo valstybės tarnautojams.

Ačiū ambasadai Delyje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"