TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ačiū lenkams

2007 10 18 0:00

Kaimynams, kurie naujojoje atominėje elektrinėje panoro išsiderėti daugiau, nei buvo iš anksto nutarta duoti, priminta viskas. Šalia to, jog apžvalgininkai, interneto komentatoriai ir europarlamentarai išvadino juos diktatoriais ir šantažistais, iš archyvo pasiburnojimui buvo ištrauktas ir Želigovskis, ir Jogaila, ir Liublino unija, ir tai, kad "lenkai tebenori atimti Vilnių", be to - "jie vis tiek slavai".

Lenkijai vis dėlto reikėtų pasakyti labai ačiū. Visus prieš faktą namie statyti įpratę "valstybininkų" strategai, neįsivaizdavę, kad kas nors gali įvykti ne taip, kaip jie kur nors nutarė, netikėtai pasijuto nejaukiai. Subiurokratėjusią Briuselio moralę ne kartą įsiutinę lenkų konservatoriai parodė, jog nelabai paiso ir to, ką už juos iš anksto nutarė Lietuvos Seime, kokiame patarėjo kabinete ar pirtyje.

Praėjus kelioms dienoms po impotentiškų pavirkavimų, kaip "šantažuoja ir skriaudžia" strateginiai partneriai, šalies politikos padangėje atsirado kelios prošvaistės. Tiesa, neaišku, ar ilgam ir ar jų pakaks. Tema, kuria pasigirdo nauja melodija, tikrai ne nauja. Apie nenumaldomai artėjantį Ignalinos AE uždarymą ir laukiantį energetinį badą, kurį pergyventi, žinoma, padės draugiškas ir dosnus GAZPROMAS (rusai dvasingi ir draugiški - ne tie "arogantiški lenkų šlėktos"), kalbama jau senokai, pasakyta nemažai. Naujo vargu ar ką pridurtum, bet štai kalbėtojų gretos, vingiai, posūkiai ir nauji įvaizdžiai tikrai įkvepia.

Gali kiek nori sklaidyti archyvus, ieškoti dieną su žiburiu ir galingais akiniais, bet niekur nerasi, kad vyriausiasis Lietuvos derybininkas Petras būtų toks susirūpinęs ir ragintų Lietuvos ekspertus pasakyti skaičiais argumentuotą savo nuomonę, jog visiškai saugios elektrinės uždarymas yra ne toks jau europinis prioritetas. Antradienio "Žinių radijuje" turbūt kalbėjo kitas žmogus?

Ne. Prieš kelerius metus niekas nežinojo, kad ši diena ateis. Ji priartėjo netikėtai ne tik Petrui Auštrevičiui, bet ir šalies vadovui. "Derėtis dėl IAE darbo pratęsimo - racionalu ir būtina", - sako Valdas Adamkus. Taip tvirtai, lyg būtų tai žinojęs dar prieš pirmą savo kadenciją. Šiandien pasiklausius šitų kalbų lieka neaišku, kas išvis derėjosi, pasirašė sutartis, nematydami jokių pavojų. Jei dar kelių mėnesių senumo kalbų stenogramos neliudytų, jog tie patys valstybės ramsčiai Seime, televizijų eteryje ir spaudos puslapiuose buvo pasiryžę gultis ant bėgių dėl to, kad Lietuva laiku įvykdytų "šventą ir neliečiamą" įsipareigojimą save apiplėšti. Atrodė, jog ponai rimtai įsitikinę, kad to nepadariusi Marijos žemė bus ne visiškai europietiška ir nepakankamai giriama.

Įdomiausia, kad labai jau aršiai Seime tuo klausimu pasisklaidyti mėgstančių tvarkos ir teisingumo ieškotojų vado indėlis prisiimant šią priedermę tikrai nepašalinis. Šį derybinį punktą, būdamas premjeru, R.Paksas uždarė be žemaitiško spyriojimosi. Darbo partijos mėgstantys savo vertelgiškai racionalų išskirtinumą pabrėžti deleguoti europarlamentarai visi kaip vienas balsavo prieš leidimą pratęsti Bulgarijos atominės jėgainės darbą. Balsų, kad Europos parlamentas būtų nutaręs teigiamai, ten pritrūko nedaug, tad precedentui atsirasti sutrukdė ir patys lietuviai.

Taigi Lietuvoje tikra "praregėjimo" epidemija. Ne pirmo ir kažin ar paskutinio. Įprasta jau, kad įkalbėjus žmones sudeginti indėlius bankuose, paskui į rinkimus einama žadant juos grąžinti; "prasiderėjus" dėl privatizuojamos įmonės, bėgama į krūmus ir grįžtama su šūkiu "nubausti kaltuosius"; atvedus į valdžią "svarščiką", siūloma telktis į kovą su juo. Senoji Ignalina - tik dar vienas pavyzdys. Tikėtina, kad tema vėl gali tapti daugelio minėtų ir neminėtų partijų šūkiu per Seimo rinkimus.

Lenkijos apetitas megavatams, jei kalbėsime objektyviai, nėra jokia esminė kliūtis strateginei partnerystei. Greičiau atvirkščiai - ženklas, kad naujoji elektrinė tikrai reikalinga. Juolab nėra iki galo žinoma, kiek jų reikės pačiai Lietuvai apie 2020-uosius, kada greičiausiai ir realu sulaukti naujosios elektrinės starto.

Lenkijos pozicijos stiprumas, galintis priversti investuoti į galingesnę jėgainę, yra Lietuvos ilgamečio įdirbio, silpninant savo situaciją, rezultatas. Savo valdžią lenkai turėtų kaltinti kvailumu, jei iš partnerio - ypač strateginio, kuris pats save nuosekliai ir kantriai varė į kampą, nebūtų išsiderėtos pačios palankiausios sąlygos.

Žinoma, galima "mirtinai įsižeisti" ir pastatyti suverenią AE, be jokių lenkų ir "tiltų" - A.Čiubaiso kompanijos galybei sustiprinti. Taip atkeršijant už Liublino unijos sąlygas ir Želigovskį. GAZPROMAS ir RAO EES, kaip minėta, visada pasirengę padėti. Ar tik ne todėl santykių su tais "nenaudėliais" lenkais bloginimu ūmai ėmė rūpintis ir viena persona iš KGB rezervo, anksčiau ėjusi ambasadoriaus pareigas Lenkijoje? Energetinio tilto reikalai tada, beje, buvo patikimai įstrigę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"