TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ačiū, ministre, už drąsą ir nuoširdumą

2014 11 11 6:00

Kadaise gyvenome šalyje, kurioje oficialiai nebuvo sekso. Iš tiesų tuomet nebuvo demokratijos, tad ir visko, kas su ja susiję: realių rinkimų, teisės viršenybės, pagarbos žmogaus teisėms. Iš esmės nebuvo nei drąsos, nei nuoširdumo.

Laimė, jau daugiau kaip du dešimtmečius mes laisvi arba bent jau dedamės, kad tokie esame, todėl demokratijos - nors vežimu vežk. Jei tik norime, net gimtosios šalies užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių galime virtualioje erdvėje su purvais maišyti, keikti jį riebiais necenzūriniais žodžiais, kuriuos paprastai vartoja kaliniai recidyvistai, ir rinkti pritariančių tautiečių like.

Tikriausiai daugelis žino ar bent numano, kodėl Lietuvos diplomatijos vadovas pateko į itin gausaus būrio internetinių pseudokomentatorių nemalonę. Jis savo kolegai latviui Edgarui Rinkevičiui, kuris svetainėje „Twitter“ išdidžiai pranešė esantis gėjus, parašė: „Edgarai, mano drauge, žaviuosi tavo drąsa ir nuoširdumu."

Jei tai būtų buvęs, tarkime, Nyderaldų ir Danijos ministrų susirašinėjimas, jis tikriausiai nebūtų suteikęs jokios reikšmingesnės žinios šių valstybių gyventojams ir nebūtų sukėlęs didesnės reakcijos net tarp tų, kurie į netradicinės seksualinės orientacijos žmones dėl vienokių ar kitokių priežasčių žiūri kreivai. Tačiau šįkart veiksmas vyko jaunos demokratijos Rytų Europos šalyse, kuriose vis dar itin gajūs neigiami stereotipai apie tam tikras visuomenės grupės - tautines, socialines, ne išimtis čia ir seksualinės mažumos.

Vis dar esama tam tikros saviapgaulės, kad žmogaus teisės nėra universalios ir kad jų „kiekis“ kiekvienu konkrečiu atveju gali priklausyti nuo tokių veiksnių kaip asmens amžius, odos spalva ar lytinė orientacija. Gyvename konservatyvioje šalyje, kurioje tradicinės vertybės vis dar priešinamos modernėjimo keliu toliau pažengusių valstybių standartams, nors ir viena, ir kita galėtų egzistuoti greta, sugyventi.

Viena tokių valstybių - Estija, neseniai įstatymu įteisinusi civilinę partnerystę. Reikia pabrėžti, kad dauguma mūsų žiniasklaidos priemonių šią žinią pateikė iškeldamos į skambias antraštes būtent homoseksualių asmenų civilinės partnerystės įteisinimą, o juk estų įstatymas yra universalus, kitaip tariant, tuo pat metu kalba ir apie tradicinių porų civilinę partnerystę.

Kokia padėtis šioje srityje Lietuvoje? Daugiau kaip prieš dešimtmetį priimta Civilinio kodekso nuostata dėl registruotos partnerystės iki šiol kybo ore, nes nėra specialaus įstatymo. Per tą laiką politikai spėjo priimti vadinamąją naująją Šeimos politikos koncepciją. Jos radikalios, su gyvenimo logika dažnai prasilenkiančios nuostatos dar labiau supriešino visuomenę, sukėlė daug sąmyšio, o šeimos sąvoką teko narstyti Konstituciniam Teismui. Beje, į jo išvadas iki šiol neatsižvelgta.

Bėda ta, kad dauguma mūsų politikų nori būti šventesni už popiežių. Tai nestebina, juk vertybiniai klausimai - būtent tas "arkliukas", kuris padeda kone be pastangų išsilaikyti aukštų reitingų balne ir nesukti galvos dėl gyvenimo prozos - kylančių kainų, nemažėjančios socialinės atskirties.

Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė jau prieš kurį laiką pareiškė, kad diskusija apie homoseksualų partnerystę Lietuvoje pernelyg ankstyva. Turint galvoje visuomenėje vyraujančią nuomonę, reikia pripažinti, jog prezidentė visiškai teisi. Kita vertus, istorija byloja, kad pasaulį keičia tik tie lyderiai, kurie pralenkia visuotinai priimtą laiką. Na, o kai yra pernelyg anksti, tada nėra ir problemos, kurią derėtų spręsti, nėra ir dalies šalies gyventojų, kuriems ji aktuali.

Tinkamas laikas dar neatėjo ir politinėms partijoms, išskyrus Liberalų sąjūdį, mat joms tai - ne prioritetas.

Nesu LGBT aktyvistas ar lobistas, nesiekiu propaguoti nei netradicinių, nei tradicinių santykių. Manau, suteikti mums, mirtingiesiems ir klystantiesiems, vienokį ar kitokį prigimtinį lytiškumą yra išskirtinė Visagalio privilegija. O kiekvienas žmogus, kad ir koks būtų - pilkas, margas ar bespalvis, turi teisę būti drąsus ir nuoširdus. Valstybės pareiga visiems būti teisingai.

Apmaudu ir kartu juokinga, jog iš mūsų valdžios vyrų kol kas tik užsienio reikalų ministras L. Linkevičius (beje, turintis tradicinę šeimą) drįsta matyti pasaulį tokį, koks jis buvo, yra ir bus, taip pat pripažinti, kad gyvenime esama universalių vertybių, kurioms visada yra tinkamas laikas ir tinkama vieta. Jam derėtų padėkoti už drąsą ir nuoširdumą. Kitiems belieka palinkėti popiežiaus Pranciškaus išminties: „Kas aš toks, kad juos teisčiau?“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"