TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Alkoholikas – ligonis ar recidyvistas?

2016 07 16 6:00

Prieš dvidešimt šešerius metus, Nepriklausomybės priešaušriu, žmonės tikėjosi: ateis nauja karta, nušluos sovietinio mąstymo šleifą. Ta karta jau užaugo, tačiau ar iš esmės kas nors pasikeitė? Žiauresnis negu Romualdo Granausko aprašytas sodybų tuštėjimo metas kaimuose sukėlė siaubingą genofondo kokybės nukraujavimą, o inteligentiškas jaunimas, pabėgęs į didmiesčius, dar labiau nuleido padorumo ir moralės kartelę.

Kai Nepriklausomybės pradžioje atsivėrus sienoms tekdavo bendrauti su kitų Europos valstybių jaunimu, nustėrdavau dėl suvartojamo alkoholio kiekio. Kuo turtingesnės šalies atstovas – tuo mastas didesnis. Deja, laiku nesusigriebus, šis reiškinys pasiekė ir antrosios ES integracijos valstybes, negana to, išplito taip, kad su juo tenka negailestingai kovoti.

Ir kovoti jau ne gailesčiu ar užuojauta. Tačiau alkoholizmas, nors ir pripažįstama, jog tai liga, gali būti gydomas tik priverstinėmis priemonėmis. Svaigalų liūne paskendę žmonės aukoja darbus, šeimas, artimuosius, tampa nesugyvenami ir agresyvūs. Kitokių pavyzdžių nėra. Tai – milžiniška šeimų bėda ir visuomenės pūlinys.

Kova su alkoholizmu – ne naujas reiškinys Lietuvos istorijoje. Verta priminti, kad šią bėdą XIX amžiuje įžvelgė vyskupas Motiejus Valančius, ėmęsis blaivinti tautą. Blaivino, nes suprato, kad lietuviai sparčiai čiuožia į bedugnę. Kaip monografijoje apie M. Valančių (1999 m.) rašo prof. Vytautas Merkys, vyskupo veiklą galėjo nulemti jo amžininko, Vilniaus universiteto auklėtinio, filosofijos, medicinos ir chirurgijos daktaro Jokūbo Šimkevičiaus „Veikalas apie girtavimą“, kuriame aprašyta tiesa labai tinka ir šiandienai: girtavimas – tai žmonių nelaimė, moralinės ir fizinės degradacijos priežastis. Tuomet alkoholį vartojo ir dvarininkai, ir valstiečiai. Tai buvo visuotinė norma, vieniems susijusi su tam tikru etiketu, kitiems – su vargo malšinimu. Viską matęs M. Valančius tapo savotišku blaivybės politikos skleidėju Lietuvoje.

Šiandien klostosi panaši situacija. Vieniems alkoholio vartojimas yra tarsi norma, neatsiejama aukštuomenės etiketo dalis. Kiti svaigaluose skandina nepriteklių, nenusisekusį gyvenimą, o kai dėl girtavimo jis vis labiau blogėja, skandina dar giliau...

M. Valančiaus laikais lyg ir užteko įtakingos Katalikų bažnyčios pagrūmojimo, kvietimo susilaikyti nuo alkoholio. Tačiau atkūrus Nepriklausomybę Bažnyčios autoritetas jau nebebuvo toks stiprus. Todėl 2008–2012 metais ėmusis lazdos principo ir sugriežtinus alkoholio pardavimo tvarką, apribojus jo reklamą, prieinamumą, efektas tapo akivaizdus. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) konstatuoja, kad siekiant kontroliuoti alkoholinių gėrimų vartojimą, būtina imtis įvairių priemonių: mažinti svaigalų pardavimo vietų skaičių, trumpinti prekybos laiką, riboti reklamą, didinti alkoholio akcizą, taip pat – amžiaus cenzą, t. y. leisti svaigiuosius gėrimus parduoti asmenims, sulaukusiems 20 metų.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2011 metais atlikto tyrimo duomenimis, tuomet net 95 proc. 15–16 metų Lietuvos moksleivių jau buvo gėrę alkoholio. Nuo 1994 iki 2010 metų reguliariai vartojančių svaigalus penkiolikmečių berniukų padaugėjo nuo 13,6 proc. iki 25, 2 proc. (du kartus), o mergaičių – nuo 5,5 proc. iki 16,9 proc. (tris kartus). Alkoholis sukelia mirtį didesnei daliai jaunuolių nei vyresnio amžiaus asmenų. Daugiau kaip vieno iš keturių 15–24 metų vaikinų mirties priežastis – svaigalų vartojimas. Tarp suaugusiųjų (55–64 metų) tokia mirtis ištinka vieną iš 12. Taigi kuo vėlesniame amžiuje pradedama vartoti stipriuosius gėrimus, tuo mažesnė tikimybė tapti alkoholiku.

Alkoholio suvartojimas Europoje yra didžiausias pasaulio mastu, bet labai skiriasi atskirose regiono šalyse – nuo 0,5 iki 21 litro žmogui per metus. Lietuvoje alkoholinių gėrimų (tik legalių) suvartojimas (kiekis vienam gyventojui) nuo 1999-ųjų didėjo, 2008 metais stabilizavosi, o 2009-aisiais net sumažėjo, tačiau 2010–2013 metais vėl pradėjo augti. Vienas Lietuvos gyventojas 2013-aisiais išgėrė vidutiniškai 12,9 litro absoliutaus alkoholio, 2014 metais – 12,7 litro. Šis rodiklis viršija Europos šalių vidurkį (10,5 litro absoliutaus alkoholio vienam gyventojui). Lietuva vis dar pirmauja tarp Europos valstybių pagal suvartojamų svaigalų kiekį, tenkantį vienam žmogui.

Dažniausios alkoholio sukeltos mirties priežastys buvo alkoholinė kepenų liga (44,7 proc.), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (31,9 proc.) ir alkoholinė kardiomiopatija (12,9 proc.).

Steigti secializuotas parduotuves, trumpinti svaigalų pardavimo laiką, neprekiauti stipriais alkoholiniais gėrimais kaimo parduotuvėse, į specialų fondą pervesti dalį alkoholio akcizo ir skirti jį visuomenei ugdyti – tai grupės Seimo narių pasiūlytos priemonės, kaip realiai kovoti su alkoholizmo pasekmėmis. Dar buvo rekomenduojama nuo 2017-ųjų kasmet po 20 proc. didinti visų alkoholinių gėrimų akcizą ir pamažu pereiti prie visiško alkoholio reklamos draudimo.

Tačiau dabartinei Algirdo Butkevičiaus vadovaujamai Vyriausybei šie pasiūlymai pasirodė beverčiai, todėl jie visi vienu ypu buvo paneigti. Gal ir nieko nuostabaus, nes šio premjero pirmtako Algirdo Brazausko vadovaujama Vyriausybė 2001 metais panaikino beveik visus prekybos alkoholiu, reklamos apribojimus, sumažino akcizus ir dėl to alkoholinių gėrimų vartojimas dramatiškai šoktelėjo.

Kova su alkoholizmu be valdžios lyderystės tolygi Don Kichoto kovai su vėjo malūnais. Bet gerai, kad tokių bepročių vis dar pasitaiko.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"