TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Alternatyvus dujų tiekimas ir mažesnės kainos

2013 04 13 6:00

Europos Sąjunga (ES) nėra numačiusi teikti paramą Lietuvoje pradėtam įgyvendinti suskystintų gamtinių dujų terminalo projektui. Klaipėdoje, neužšąlančiame jūrų uoste, toks terminalas turėtų pradėti veikti jau 2014 metais.

ES parama Europos Komisijos (EK) sprendimu numatyta regioniniam dujų terminalui. Jis, pagal atliktą studiją, turėtų pradėti veikti ne anksčiau kaip 2030-aisiais ir būtų statomas žiemą užšąlančioje Suomijos įlankoje, prie Estijos arba Suomijos krantų.

Suomijos įlanka kasmet visiškai būna užšalusi nuo gruodžio (sausio) iki kovo (balandžio). Vienas didžiausių jūrų transporto trikdžių įvyko 2011 metų vasarį, kai jos lede įstrigo 160 laivų, daugiausia krovininių. Estija, Suomija ir Rusija, turinčios priėjimą prie Suomijos įlankos, šaltuoju metų laiku nuolat susiduria su problemomis, nes vietiniai dyzeliniai ledlaužiai nepajėgūs susidoroti su storu ledu. 2011-aisiais situaciją išgelbėjo tik Rusijos atsiųstas branduolinis ledlaužis. Pačių suomių parengtos ataskaitos duomenimis, 2009-2010 metais dėl blogų oro sąlygų jūrinio transporto eismas Suomijos įlankoje buvo apribotas 112 dienų.

Kol Lietuva stato savo terminalą, vyksta ginčai dėl regioninio terminalo vietos: prie Suomijos ar prie Estijos krantų. Estai abejoja dėl jo statybos Suomijos Inkoo mieste, nes mano, kad šis terminalas turi būti nepriklausomas nuo monopolinio dujų tiekėjo iš Rytų, mat jį statytų įmonė "Gasum", kurią iš dalies valdo Rusijos koncernas "Gazprom".

EK būtina priminti, jog 2030-ieji - anksčiausia regioninio dujų terminalo pastatymo data - visiškai nesiderina su ES energetikos strategija, kad po 2015 metų nė viena ES valstybė narė nebūtų atskirta nuo Europos dujų ir elektros energijos tinklų bei turėtų prieigą bent prie dviejų skirtingų alternatyvių energetikos išteklių tiekimo šaltinių. EK patvirtintu Baltijos šalių energijos rinkos jungčių planu siekiama sukurti reikalingą dujų ir elektros infrastruktūrą, kuri padėtų išspręsti trijų Baltijos kraštų ir Suomijos priklausomybės nuo vieno tiekėjo problemą.

Kyla klausimas, kodėl EK primygtinai verčia valstybes nares statyti didžiulį regioninį terminalą? O jis atsirastų tik po 17 metų! Juk toks terminalas - ne atominė jėgainė. Regioninio terminalo statyba, užtruksianti gal ir 20 metų, netenka prasmės ir prasilenkia su ekonomine bei politine logika, stumia Baltijos regioną į dar didesnę energetinę priklausomybę nuo išorės tiekėjo.

Pagal EK scenarijų Baltijos regiono valstybės, tarp jų ir Lietuva, dar mažiausiai 17 metų liktų priklausomos nuo monopolinio išorės tiekėjo. Pagal Lietuvos scenarijų mūsų šalis, kai tik bus pastatytas terminalas Klaipėdoje, turės galimybę gauti pigesnių dujų iš kitų valstybių, pavyzdžiui, iš Norvegijos. Prognozuojama, kad tada dujų kaina Lietuvoje galėtų sumažėti ketvirtadaliu ar penktadaliu.

Taigi jei nestatytų savo terminalo, vien Lietuva per ateinančius 17 metų permokėtų "Gazprom" už dujas apie 5 mlrd. JAV dolerių (esant 3 mlrd. kubinių metrų dujų poreikiui per metus). Dujų poreikiui padidėjus ši suma galėtų siekti ir 8,5 mlrd. dolerių.

Todėl peršasi išvada: kol nebus alternatyvaus dujų tiekimo (kaip numatyta ES energetikos strategijose), nėra pagrindo tikėtis iš Rusijos pigesnių dujų.

Per Lietuvos premjero Algirdo Butkevičiaus ir Rusijos premjero Dmitrijaus Medvedevo susitikimą, kuris neseniai vyko Sankt Peterburge, irgi nebuvo užsiminta apie Lietuvai tiekiamų dujų kainos mažinimą. Sutarta tik sudaryti darbo grupes ir pradėti konsultacijas su "Gazprom". Kiek gali trukti tokios konsultacijos ir kokių rezultatų galima tikėtis, puikiai iliustruoja Lietuvos siekis, kad Rusija atlygintų SSRS okupacijos žalą.

EK reikia peržiūrėti regioninio dujų terminalo Suomijos įlankoje būtinumo klausimą ir jo statybai skirtą finansavimą paskirstyti valstybėms narėms, kurios savo lėšomis stato ar statys suskystintų dujų terminalus Baltijos regione. Tokie terminalai (pagal Lietuvos pavyzdį) leis kur kas greičiau užtikrinti energijos tiekimo saugumą ir patikimumą Baltijos regione bei suteiks galimybę pirkti dujas konkurencingomis rinkos kainomis artimiausiu laiku, o ne po 20 metų.

Būtent su tokiu siūlymu šią savaitę kreipiausi į EK. Bendrijos paramos skyrimas Klaipėdoje statomam suskystintų dujų terminalui visiškai neprieštarautų ES strategijoms, priešingai, pademonstruotų, kaip galima efektyviai, greitai ir laiku jas įgyvendinti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"