Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Amerika ir Europa po D. Trumpo pergalės

 
2016 11 14 6:00

Ne tik Lietuvos žiniasklaida, bet daugelio Europos šalių, net visiškai neutralių, kaip Šveicarija, skiria daug dėmesio Donaldo Trumpo išrinkimui prezidentu.

Vakarų spaudoje, kol kas sėkmingai gyvuojančioje šalia internetinių portalų, ypač daug skaitančiose germaniškose valstybėse, rasime daug analitinių straipsnių ir spėlionių, kur link pasuks galingiausia pasaulio valstybė, išrinkus tokią kontraversišką asmenybę kaip D. Trumpas jos prezidentu.

Netikiu, kad Rusija galėjo įtakoti prezidento rinkimus Jungtinėse Valstijose, kaip rašė mūsų ir ne tik mūsų žiniasklaida. Nebent rusų kilmės amerikiečius, kurių Jungtinėse Valstijose jau yra apie 4 –5 milijonai. Vietoje įrodymų vadovautasi baiminga nuojauta, kad Rusija gali viską, net paveikti amerikiečių rinkimines nuostatas. Amerikos žmonės, kurie pasidaliję ne mažiau, o gal net daugiau nei Lietuvos, pasirinko ne liberalias pažiūras ir neoliberalią politiką atstovaujančią H. Clinton, o anot Miunchene leidžiamo „Suddeutsche Zeitung“ dienraščio, „protekcionistinį nacionalistą“, milijardierių, priklausantį „New York Talmi Society“ .

D. Trumpo rinkėjai neišėjo į gatves išreikšti savo džiūgavimų dėl jo pergalės, kaip padarė H. Clinton rėmėjai, demonstruojantys prieš jo išrinkimą. D. Trumpo rinkėjai tai ne tik tykūs, darbo netekę ir nežinia ką galvojantys baltaodžiai darbininkai ar fermeriai, bet ir įvairaus plauko rasistinės organizacijos, tokios kaip Ku-Klus-Klanas, atvirai rėmęs D. Trumpą. Kaip nurodo šveicarų „Neuer Zuricher Zeitung“, viena iš Ku-Klus-Klano grupuočių „Ištikimieji baltieji riteriai“ šiaurės Karolinoje paskelbė gruodžio pradžioje organizuojanti pergalės maršą, skirtą Donaldui Trumpui.

Kitoje valstijoje pasirodė nacistiniai šūkiai su svastikomis ir užrašais, skatinančiais rasinę neapykantą, pavyzdžiui, tokiais kaip „Make Amerika White again“(padaryk Ameriką vėl balta). Rasizmas Jungtinėse Valstijose gyvavo ir prie ankstesnių prezidentų, ypač pietinėse jos valstijose, bet oficialiai jis nebuvo toleruojamas ir prieš jį kovota. Kaip bus dabar? Ar prezidento elekto naudota rasistinė retorika, pavyzdžiui, prieš meksikiečius tebuvo tik rinkiminis šou, kaip ir prieš moteris ir prieš musulmonus? Jeigu ir taip, tai ji suvaidino labai neigiamą vaidmenį ir pakurstė daugelį ekstremistinių judėjimų.

D. Trumpo rinkėjas – tai JAV pilietis, kuris yra už didesnę šalies izoliaciją, pasisako prieš emigrantus, nori atsitverti siena nuo skurdesnių šalių, įvesti muitus, apriboti įvažiavimą į JAV svetimšaliams. Jam nereikalingos tarptautinės organizacijos, kurias didele dalimi išlaiko Jungtinės Valstijos. Tokios kaip Jungtinės Tautos, Tarptautinis Valiutos Fondas, galiausiai NATO. Už visa tai balsavo D. Trumpo rinkėjai. Jie matė jame savo ir Amerikos gelbėtoją, o D. Trumpas visa tai jiems pažadėjo. Kiek jis buvo nuoširdus savo pažaduose, žinoma, tai tik retorinis klausimas.

Vis dėlto, Amerika keisis, o su ja keisis ir visas Vakarų civilizacijos pasaulis. Pirmiausia Europa. Ne tik todėl, kad laimėjo D. Trumpas, bet ir todėl, jog keičiasi pati Amerika, keičiasi Azija ir geopolitinė augančių Azijos valstybių reikšmė. Kinta JAV visuomenės interesai, o šalies galimybės yra ribotos. Priversta bus keistis ir Europa. D. Trumpas kainuos ne pigiai Europai, kaip išsireiškė konservatyvus dienraštis „Die Welt“, turėdamas omenyje tai, kad ES šalims teks gerokai padidinti savo gynybos biudžetus, o gal net ir kurti savo gynybines pajėgas ir tikriausiai mažinti išlaidas socialinei gerovei..

Pasaulis visada keitėsi. Iš buvusių XX a. pradžioje galingų valstybių ir imperijų, tokių kaip Britų, Osmanų ar Habsburgų, carinės Rusijos ar Vokiečių reicho, amžiui baigiantis liko tik dvi: Jungtinės Amerikos Valstijos ir Kinija, pradėjusi siekti pasaulinės galios komunisto Mao valdymo metais.

JAV leidėjas Henry Luce žurnale „Life“ 1941 m. rašytame straipsnyje pavadino XX amžių „Amerikos amžiumi“ ir jis buvo teisus. Praėjusiame amžiuje, kuriame dar ir mums teko gyventi, du kartus žlugo Rusija: pirmą kartą po 1917 m. revoliucijos ir antrą – subyrėjus Sovietų Sąjungai. Taip pat du kartus žlugo ir Vokietija: pirmą kartą, pralaimėjusi Pirmąjį pasaulinį karą, o antrą kartą – Vakarų sąjungininkams ir Sovietų Sąjungai nugalėjus nacistinį režimą 1945 m.

Abu kartus Amerika suvaidino svarbų, jei ne svarbiausią vaidmenį Europos istorijoje. Ji labai nenoriai, vykstant Pirmam pasauliniu karui tarp Antantės šalių ir Vokietijos bei jos sąjungininkių, atsisakė izoliacionistinės politikos ir daugiausiai Anglijos pastangų dėka, įsitraukė į karą Antantės pusėje. Ir karą Antantės šalys laimėjo. Jei ne Amerikos kariuomenė Europoje, kažin ar Vokietija nebūtų tapusi laimėtoja? Ne tik JAV kariuomenės dėka, bet ir prezidento W. Wilsono skelbiama ir palaikoma tautų apsisprendimo teisės deklaracija pakeitė Europos žemėlapį ir objektyviai prisidėjo prie Lietuvos ir kitų rytų Europos valstybių atkūrimo 1918 – 1920 m.

Dar kartą Europos žemėlapį pakeitė Jaltos ir Potsdamo konferencijos sprendimai, Vakarų lyderiams W. Churchilliui ir Th. Rooseveltui pripažįstant Kremliui Baltijos šalis ir Karaliaučiaus sritį bei jos įtakai perduodant Lenkiją ir eilę Vidurio Europos valstybių. Po karo daugiausia JAV dėka buvo sukurtos tarptautinės organizacijos, visų pirma Jungtinės Tautos, turėjusios sulaikyti pasaulį nuo trečiojo pasaulinio karo bei vidinių karinių konfliktų, ir išsaugoti anksčiau nustatytas sienas. Tačiau nusistovėjusios sienos ėmė irti žlungant Sovietų Sąjungai ir byrant Jugoslavijai.

Po D. Trumpo pergalės prezidento rinkimuose Europos lyderiai, beveik visi palaikę H. Clinton kovoje dėl prezidento kėdės, gerokai sunerimo, suprasdami, kad gana švelnūs ir džentelmeniški santykiai tarp Europos Sąjungos ir JAV, prezidentaujant B. Obamai, baigėsi. Imta ieškoti pažinčių D. Trumpo komandoje. Vokiečiai apsidžiaugė, kad valdžios perėmimo komandoje tarp kelių senatorių respublikonų ir D. Trumpo vaikų atsidūrė ir vokiečių kilmės milijarderius 49 metų Peter Thiel, gimęs Frankfurte prie Maino ir dosniai parėmęs D. Trumpo rinkiminę kampaniją. Tačiau, žinoma, ne jis lems JAV ir Vokietijos ir visos Europos Sąjungos santykius. Daug kas priklausys nuo Respublikonų partijos, kuri iš dalies pasistengs apriboti naujo prezidento galimus paklydimus užsienio politikoje, bet, matyt, ir parems prezidento ryžtingus žingsnius, perkeliant dalį JAV karinės naštos ant Europos pečių. Europos ir pačios Amerikos laukia nelengvi laikai. Kažin ar XXI –asis amžius taip pat vadinsis „Amerikos amžiumi“?

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"