TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Amerikos lietuvių džiaugsmai

2016 07 01 6:00

Šiomis dienomis Lietuvos žmonės ir ypač Jungtinėje Karalystėje įsikūrę lietuviai svarsto, kokias pasekmes sukels „Brexit“ rezultatai. Svarstymai yra daugiaplaniai – pradedant pamąstymais, kaip „Brexit“ paveiks Europos Sąjungos raidą, kaip pakeis Lietuvos politinę bei ekonominę situaciją, ir baigiant spėliojimais, kaip tai atsilieps asmeniniam gyvenimui. Pastarasis lygmuo itin aktualus Jungtinės Karalystės lietuviams.

O Šiaurės Amerikos lietuviai šiomis dienomis gyvena kitokiais rūpesčiais, kuriuos drąsiai galima pavadinti maloniais. Pirmas toks malonus rūpestis greičiausiai yra kuo sėkmingiau surengti XV Šiaurės Amerikos lietuvių tautinių šokių šventę, kuri vyks liepos 3 dieną Baltimorėje.

Pirmoji tokia šventė buvo surengta 1957 metais ir net devynis kartus šios šventės vyko Amerikos lietuvių sostine vadinamoje Čikagoje. Porą kartų šventė surengta Kanadoje.

Gyvename globalizacijos laikais. Tai reiškia ne tik laisvą kapitalo, prekių, paslaugų, bet ir žmonių judėjimą – migraciją. Migruojantys žmonės patenka į dvejopą situaciją: viena vertus, jie yra emigrantai, t. y. išvykusieji iš savos šalies, kita vertus, jie – imigrantai, t. y. svetimšaliai atvykėliai.

Gyvenantiems emigracijoje, kitaip tariant, kitokioje kultūrinėje aplinkoje, iškyla tautinio tapatumo išlaikymo ir puoselėjimo klausimas. Žinoma, galima atsisakyti savojo tautinio tapatumo ir stengtis kuo greičiau perimti naująjį. Tačiau dauguma emigrantų pagarbiai žiūri į savo tautiškumą ir stengiasi jį išlaikyti. Istorija liudija, kad tautiniai šokiai – vienas veiksmingiausių būdų tai daryti.

Tautinių šokių šventėje Baltimorėje dalyvaus šokių kolektyvai ne tik iš Jungtinių Valstijų ir Kanados, bet ir iš Jungtinės Karalystės, Švedijos, Izraelio bei Lietuvos. Jau vien šokių kolektyvų pavadinimai rodo šokėjų ryšį su savo tauta, jos kalba, tradicijomis, papročiais: „Jievaras“, „Malūnas“, „Sambūris“, „Gija“, „Grandis“, „Lėtūnas“, „Laumė“, „Suktinis“, „Lietuvos Vyčiai“, „Spindulys“, „Rusnė“, „Lietuvėlė“, „Viesulas“, „Berželis“, „Aidas“, „Žaibas“, „Tiltas“, „Lankas“, „Lietutis“, „Eglutė“, „Juosta“, „Versmė“, „Vija“, „Gintaras“, „Gyvataras“, „Aitvaras“, „Atžalynas“.

Už šių gražių lietuviškų pavadinimų – šimtai ir tūkstančiai mūsų tautiečių, mylinčių ir puoselėjančių tautinius šokius. Tai tūkstančiai mūsų tautiečių, kurie supranta, kad šokiai jungia žmones, ir ne tik čia ir dabar. Šokiai jungia tautos kartas, nes šokame šokius, kuriuos šoko mūsų tėvai ir protėviai.

Kitas džiaugsmingas įvykis Šiaurės Amerikos lietuvių bendruomenės gyvenime – 50 metų jubiliejus, kurį švenčia visi Amerikos lietuviai katalikai. Prieš 50 metų, 1966 metų rugsėjo mėnesį, buvo pašventinta Šiluvos Mergelės Marijos koplyčia, esanti didžiausioje Šiaurės Amerikos katalikų bažnyčioje – Nekaltojo Prasidėjimo nacionalinės šventovėje bazilikoje Vašingtone.

Pati bazilika yra ryškus katalikybės raidos Amerikoje pavyzdys. Idėja ją statyti kilo dar 1847-aisiais, tačiau dėl įvairių priežasčių statyba pradėta tik 1920 metais. Pagrindiniai darbai baigti 1961 metais, o netrukus Amerikos lietuvių katalikų bendruomenei buvo pasiūlyta bazilikoje įsirengti savo koplyčią.

Jos įrengimas savo ruožtu yra– ryškus Amerikos lietuvių katalikų entuziazmo ir susitelkimo pavyzdys. Pirmiausia reikėjo pinigų. Jų rinkimo kampanijai ėmė vadovauti vyskupas Vincentas Brizgys (1903–1992). Jis kreipėsi į lietuvių katalikų organizacijas, parapijas, visus lietuvius katalikus. Lėšų rinkimo kampanija buvo rezultatyvi, mat suaukota tais laikais didelė pinigų suma – 325 tūkst. dolerių.

Įrengti koplyčią pakviesti garsūs išeivijos menininkai: skulptorius Vytautas Kašuba (1915–1997), vitražistas Albinas Bielskis-Elskus (1926–2007), grafikas, vitražistas Vytautas Kazimieras Jonynas (1907–1997).

Rengiantis paminėti Šiluvos Mergelės Marijos koplyčios pašventinimo 50 metų jubiliejų, prelato Edmundo Putrimo iniciatyva 2014 metais įsteigtas jubiliejinis komitetas (pirmininkas Viktoras Nakas) šios sukakties renginiams organizuoti. Komitetas išsikėlė tris tikslus. Pirma, kuo iškilmingiau paminėti šios koplyčios – vieno svarbiausių lietuvių kultūrinių paminklų Jungtinėse Valstijose – jubiliejų. Antra, ta proga supažindinti plačiąją Amerikos visuomenę su Šiluvos Mergelės Marijos istorija ir per ją – su Lietuvos tautine bei religine istorija. Trečia, geriau supažindinti Lietuvos visuomenę su Amerikos lietuvių religinio gyvenimo raida. Šiuo tekstu noriu prisidėti prie trečiojo tikslo įgyvendinimo.

Jubiliejaus komitetas apsiėmė organizuoti du jubiliejinius renginius. Pirmas renginys – Šiluvos Mergelės Marijos koplyčios istorijai skirta paroda, kuri bazilikoje atidaryta birželio 30 dieną ir veiks iki spalio. Komiteto nariai padarė labai daug rinkdami parodos eksponatus, jų ieškojo įvairiuose archyvuose ir privačiose kolekcijose. Kitas renginys, vainikuosiantis koplyčios jubiliejaus minėjimą, bus iškilmingos Padėkos Mišios bazilikoje spalio 9 dieną.

Matant tokį Amerikos lietuvių entuziazmą, ima kirbėti klausimas, ar mes, Lietuvos lietuviai, ne per daug tikimės iš valstybės biurokratijos, o nesulaukę to, ko tikimės, imame keiksnoti ne tik valdžią, bet ir pačią valstybę. Mūsų tautiečiai Amerikoje mums aiškiai rodo, kad ir be valdžios pagalbos galima nuveikti didelius darbus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"