TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Amžina vištos ir kiaušinio problema

2013 03 05 6:16

Pradėję gyventi pagal demokratinių visuomenių ir valstybių taisykles bei dėsnius, įsitraukę į valdžios rinkimų karuselę, su nuostaba apsižiūrėjome, jog renkame esą geriausius, gražiausius, protingiausius, o išsirenkame kaip toji išranki nuotaka - veršio uodegą. Taip galvoti apie tautos išrinktuosius verčia vienas po kito kepamų valdžios nutarimų, nurodymų, įstatymų kokybė. 

Klasikinėje demokratinėje visuomenėje neabejojama: valdžia tokia, kokia yra ją išrinkusi visuomenė. Arba: valdžia - visuomenės veidrodis. Tad kur čia priežastis, kur rezultatas? Kur kvailų sprendimų šaknys? Valdžios galvose ar ją išsirinkusioje visuomenėje?

Kažkas panašaus į vištos ir kiaušinio (kas iš jų pirmesnis?) problemą.

Sveiku protu nesuvokiamų valdžios sprendimų turime apsčiai: tai būsto energetinis pasas, brukamas net tada, kai pirkėjas jo visai nereikalauja, nemotyvuotai vos ne 10 kartų keliamas žemės mokestis, išprovokavęs prakeiksmų bangą nuėjusiai Vyriausybei ir jos žemės ūkio ministrui. Nedžiugina ir valdžios žaidimai su saulės baterijų statytojais. O kur dar ne vieną dešimtmetį besitęsianti švietimo reforma, baigianti beraščiais padaryti didžiumą talentingos tautos vaikų?! Juk ir ne filosofui aišku, kad jei reforma vykdoma 15-20 metų, ji išderina ir sugriauna bet kokią sistemą.

Tačiau ir visuomenė nenusileidžia valdžiai savo pretenzijų nelogiškumu. Dejuojame, kad už elektrą ir šilumą mokame brangiausiai visoje Europoje, bet jei tik kokioje nors blaivesnėje galvoje randasi projektas, galintis atpiginti dujas ar elektrą, tuoj pat atžygiuoja armija protestuotojų ir šaukia: "Negalima! Neleisime!" Atliekų deginimo gamykloms - ne! Suskystintų dujų terminalui - ne! Naujai, saugiai atominei elektrinei - ne! Skalūnų paieškoms ir gavybai - ne!

Tai kas tada? Liekame prie brangiausios elektros, brangiausių dujų, brangiausios šilumos! Iš to neišvengiamai išplaukia ir nekonkurencingai didelė mūsų gaminių savikaina. Dėl to bankrutuoja įmonės, didėja nedarbas. Iš Lietuvos baigia išsibėgioti darbingi ir kūrybingi žmonės. Ir visa tai dėl to, kad išmokome (nes buvome kryptingai mokomi, tik tai ne visi pripažįsta) šaukti "Ne!", bet nebežinome, kada ir kam pasakyti "Taip".

Išmokome kritikuoti, bet nesugebame pamatyti ir įvertinti pozityvių projektų. Išmokome griauti, bet neišmokome griuvėsių vietoje pastatyti naują, tvirtą, saugų statinį.

Ar ne juokinga, kai skalūnų žvalgymo ir gavybos kritikai rimtu veidu cituoja JAV, Prancūzijos ar Bulgarijos galbūt specialistus, galbūt pasamdytus rašeivas, piešiančius skalūnų gavybos apokaliptines pasekmes, bet nežinia kodėl nemato to, kas yra visai panosėje? Nemato mažutės Estijos, kuri jau ne vieną dešimtmetį eksploatuoja skalūnų telkinius, apsirūpina pigia energija ir gyvena neužtroškusi, neapsinuodijusi. Gal ten irgi yra kokių nors problemų, gal būta pavojaus ekologijai, bet mums apie tai nei kalbama, nei rašoma, nei rodoma, nors Estija - visai šalia.

Na, atsisakysime išgauti skalūnus - ar tai sustabdys emigraciją bent jau iš tų rajonų, kurie šiuo metu kaunasi dėl savo žemės ekologinės nekaltybės? Kai jų vaikai ir anūkai išvažiuos, kas džiaugsis išsaugotu (galbūt!) vandens tyrumu? Baltarusiai? Kinai? Vietnamiečiai? Juk kas nors turės dabartiniams protestuotojams pensijas uždirbti!

Na, jei rimtai, visuomenė tikrai turi pagrindo su nepasitikėjimu ir priešiškumu reaguoti į vos ne kiekvieną valdžios iniciatyvą, nes neišmintinga (o gal ir nesąžininga) valdžia gyvena pagal principą: "Norėjome geriau, o išėjo kaip visada." Apmaudžiausia tai, kad blogi dažniausiai būna ne sumanymai, o jų įgyvendinimo būdai, kai nesilaikoma sutarčių, taisyklių, technologinių bei aplinkosaugos reikalavimų.

Sutilptų Lietuvoje ir danų kiaulidės, ir atliekų deginimo įmonės, jei mūsų valdininkai nežiūrėtų pro pirštus į reikalavimų bei sutarčių pažeidinėjimą. Juk žinia: karštu pienu nudegęs, ir į vandenį pučia. Todėl kiaulidžių smarvės išsigandę piliečiai nebenori nieko girdėti ir apie saugias skalūnų paieškos bei gavybos galimybes.

O gaila. Savaitraščio "The Economist" užsienio naujienų redaktorius ir žurnalistas Edwardas Lucasas teigia, kad Amerikoje niekas nėra prisiteisęs pinigų iš skalūnų dujų kompanijų ir kad visos kalbos, jog skalūnų dujos yra pavojingos, yra nesąmonė. Žurnalistas yra įsitikinęs, kad skalūnų dujos turi šviesią ateitį.

Gerai būtų... Ir būtų dar geriau, jei dalis tos šviesos apšviestų ir Lietuvos protus, tebegūžinėjančius nuo vištos prie kiaušinio.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"