TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

"Anksčiau pasvarstydavau, kad istorinė Darbo partijos misija bus parodyti, kas atsitinka, kai partijos kuriamos tikintis greitos naudos"

Darbo partija kilo svaiginamu greičiu. Dabar sparčiai sminga. Ar ji sulauks savo trečiojo gimtadienio, kuris bus šį rudenį? Ar vis dėlto nepraėjus nė pusei Seimo kadencijos ši partija subyrės? Tokie klausimai jaudina jau ne tik pačius "darbiečius", bet visus besidominčiuosius Lietuvos politika.

Darbo partijos rinkėjai patikėjo tuo, ko mirtingieji negali įgyvendinti per 111 dienų. Tad ženklų rinkėjų nusivylimą ši partija užprogramavo savo genuose, jau nekalbant apie tai, kad arogancija ir neatsakingi politikos naujokų pažadai sukėlė apžvalgininkų, politologų ir žiniasklaidos pasipiktinimą. Tiesiog įstabu, kad partijos įkūrėjai ignoravo kartų Rolando Pakso politinės karjeros patyrimą. Kūdikis (Darbo partija) gimė su pasmerktojo žyme ant kaktos.

"Darbiečių" lyderių ambicijos lenkė jų amuniciją (kvalifikaciją). Partijos pirmininkas išsyk tapo visos žiniasklaidos kritikos objektu. Žiniasklaida jo atvirai nemėgo, o Viktoras Uspaskichas suteikdavo tam pretekstų, be to, tikriausiai manė, kad tai nėra labai svarbu. Menka politinė patirtis dusino demokratiją pačios partijos viduje. Per didelis pasikliovimas pinigų galia bylojo apie politinį naivumą. Seime yra padorių ir kvalifikuotų "darbiečių", tačiau vis dėlto išgirtosios profesionalios ir politiškai paruoštos komandos neišvydome. Politika yra profesija, ji baudžia mėgėjus.

Tai tik kelios krizės priežastys. Dar būta nemažai taktinių klaidų, kaip antai: nepridengtas vadovų troškulys kontroliuoti finansinius Europos Sąjungos srautus. Rezultatas: dezintegracijos procesas šioje partijoje netrukus gali tapti negrįžtamu. Partijai reikalingas vienytojas, bet tarp dabartinių jos narių toks žmogus kol kas neišryškėjo.

Dabar Darbo partija turės pasirinkti iš trijų variantų: pamažu silpti, kas mėnesį išbarstant rinkėjų palaikymą, arba pakeisti vadovybę, pavadinimą bei metodus, mėginant atsigauti, arba skilti dar į porą mažesnių partijų.

"Darbiečiams" patraukliausias turėtų būti antrasis variantas - pasikeisti iš vidaus. Jeigu politinių konsultacijų maestro George'as Napolitano dar teikia paslaugas šiai partijai, jis greičiausiai tai ir siūlo - kardinaliai atsinaujinti. Problema tik ta, kad šį protingą patarimą įgyvendinti tegali patys "darbiečiai", o ne konsultantai. Štai čia ir matysime, ar jie ras savyje jėgų šiai užduočiai atlikti.

Anksčiau pasvarstydavau, kad istorinė Darbo partijos misija bus parodyti, kas atsitinka, kai naujos partijos kuriamos turint siaurų grupinių interesų ir tikintis labai greitos naudos. Greičiausiai toks šios politinės jėgos vertinimas ir įsigalės Lietuvos politinės istorijos vadovėliuose.

Bet tam tikras šansas partijai išlieka. Gerhardas Schroederis, buvęs Vokietijos kancleris socialdemokratas, mėgdavo kartoti: "Modernizuokimės - arba mus modernizuos globalizacija". Reziumuojant šias mintis apie darbiečius, tenka perfrazuoti kanclerį - modernizuokitės, arba jus modernizuos (bet jau ne jūsų noru ir ne pagal jūsų įsivaizdavimą) politinis Lietuvos gyvenimas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"