TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ant ką tik renovuotų namų sienų – bjaurios teplionės

2016 05 11 7:00

Štai renovuotas dar vienas gyvenamasis namas sostinėje. Miela žiūrėti į jį – „aprengtą“ naujai. Tačiau toks vaizdas – neilgam. Tikėtina, kad netrukus pastato sienos bus sudarkytos terlių, laikančių save grafičio meistrais.

Praėjusią vasarą viename Lietuvos kurorte stebėjausi ir džiaugiausi, matydama, kad vyksta ne atskirų namų, bet ištisų kvartalų renovacija. Kartu liūdėjau, svarstydama, ar kada nors ką nors panašaus pamatysiu Vilniuje. Nors sostinėje lankosi daug užsienio svečių, ir jeigu jie smalsūs, po miestą keliauja ne tik įprastais turistiniais maršrutais, bet apsidairo ir po kitus rajonus, o daug kur vaizdas toks pat, kaip sovietmečiu, ir net blogesnis, nes nesitvarkoma, apsileista.

Vis dėlto reikalai šiek tiek pradėjo keistis į gera. Rajone, kuriame gyvenu, – Žirmūnuose vis dažniau matau „nauju rūbu rengiamus“ gyvenamuosius namus. Smagu? Ne visai. Iš pradžių pastebiu, kad pastatas apjuosiamas pastoliais. Po kurio laiko jie nuimami. Atsiveria renovuoto namo vaizdas. Atrodo tvarkingai, net moderniai. Tačiau toks vaizdas išlieka trumpą laiką. Kurią nors naktį atnaujintos namo sienos subjaurojamos grafičio teplionėmis. Ant renovuotų pastatų sienų jos – ypač didelės ir ryškios. Tarsi naktiniai chuliganai norėtų paženklinti: tai – mūsų teritorija.

Žinote, kas žymi teritoriją? Gyvūnai. Tad ar tuos terlius galima vadinti žmonėmis?

O už darkomas sienas pagal keistą tvarką atsakingi ir kalti kažkodėl lieka pastatų savininkai arba jų naudotojai. Jie turi nuvalyti arba uždažyti tepliones, kitaip jiems gali būti skiriamos didelės baudos. Be kaltės kalti – ne kitaip. Keista būtų įsivaizduoti teismą, per kurį skelbiama nutartis, kad už chuliganišką išpuolį atsako... auka. Mat kaltininkas nerastas. Nesvarbu, dėl kokios priežasties – išterliotos sienos, pavogtos rankinės ar muštynių.

Vakaruose grafičių kūriniai dažnai suteikia išskirtinumo pastatui ar vietai. Tarkime, senų gamyklų ar sandėlių kvartalai atrodo įdomūs, įgauna savitą stilių, traukia nebanaliai mąstančius žmones. Vokietijos mieste Brėmene mačiau gatvelę, kurios pastatai išpiešti grafičiais, – ten įsikūrusios populiarios jaunimo pramogų vietos. O Berlyne vienas žinomiausių ir lankomiausių objektų – siena, kadaise padalijusi miestą į dvi dalis. Šaltojo karo metu ji skyrė Rytų ir Vakarų Vokietiją. Byrant sovietų imperijai, sieną pulta griauti. Išlikęs jos fragmentas – grafiterių saviraiškos vieta. Tai tarsi galerija po atviru dangumi, kurioje eksponuojami darbai, sukurti menininkų iš įvairių šalių.

Tačiau dauguma mūsiškių, Lietuvos grafičių autorių, deja, – ne kūrėjai, bet terliai. Ir tai dar švelniai pasakyta. Gal būt juos dera vadinti nusikaltėliais, nes jie niokoja nekilnojamąjį turtą. Bjauroja namus, į kuriuos žmonės investuoja, kad patogiai ir gražiai gyventų. Tiems terliams – tai naktinis nuotykis, gal net, jų varganu supratimu, žygdarbis? Galbūt net originalu, nepakartojama?

Taip, yra vietų, kur grafičiai atrodo įdomiai ir savitai. Viena tokių – pastatas Žvėryne, kuriame įsikūrusi „Lietuvos žinių“ redakcija. Grafiti piešiniai čia – ne chuliganiškas išpuolis, ne sienos darkymas, bet kūryba, apmąstyta, komponuota, derinta prie temos apie žiniasklaidos leidinį.

Lietuvoje kartas nuo karto organizuojamos grafičio akcijos, net varžybos, tam skiriamos erdvės. Arba parenkamos vietos, kur galima piešti nederinant su savivaldybe, be leidimų. Tada ir rezultatas kitoks – meniškas arba bent įdomesnis. Tokiomis akcijomis siekiama skatinti saviraišką tinkamai tik tam skirtose vietose, o ne bjaurojant pastatų sienas teplionėmis. Tai būna ir savotiška kūrybinė mokykla, ir galimybė legaliai pasivaržyti, kas ką sugeba.

Tačiau namų sienų ir viso Vilniaus veido darkytojų vis vien nemažėja. Keistas dalykas, kad šalia renovuotų namų stovintys netvarkyti nuo sovietmečio pastatai taip nepatraukia tų chuliganų dėmesio. Kai kurie apskritai nepaliesti grafičių tepliotojų. O daugumos renovuotų pastatų sienos jau subjaurotos.

Ką daryti, kad jie nedarkytų atnaujinamų pastatų? Gal verta tuos terlius išgaudyti ir išsiųsti stažuotis į užsienį pas tikrus grafitų meno kūrėjus, kad suvoktų esą pašlemėkai, o ne grafiteriai, ir darytų išvadas? Kitaip ir renovuoti namai, ir kiti pastatai, bjaurojami tepliorių, tampa ne tik galvos skausmu jų savininkams bei naudotojams, bet ir gėdingais ženklais, kad nesugebama tvarkytis, išsiaiškinti chuliganiškus išpuolius ir bausti taip, kad jie nebesikartotų.

DALINKIS:
0
1
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"