TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

"Anti-Romeris"

2010 03 04 0:00

Sakoma, kad Čekiją supurtęs aukštojo mokslo skandalas būdingas visiems posovietiniams Vidurio ir Rytų Europos kraštams, nepertvarkiusiems savų universitetų. O Lietuvai?

Sakoma, kad labiausiai supuvęs yra senojo Prahos Karlo universiteto Teisės fakultetas, kuriame studijų ir mokslo lygis apverktinas, viską lemia ryšiai ir pinigai, suvešėjusi korupcija ir nekompetencija, mokslinių darbų plagiatai ir prekyba diplomais bei moksliniais laipsniais. O senojo Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakultetas?

Ne tik fakulteto absolventai, bet ir dėstytojai, turintys reikiamą pedagoginį stažą ir mokslinį laipsnį, pagal Teismų įstatymą gali pretenduoti į teisėjus, praktiškai net be konkurso - teisėjų korpusą siekiama atšviežinti ir sustiprinti mokslininkais. Tačiau ar tai ne dar viena proplėša, pro kurią į teismus skverbiasi korupcija ir nekompetencija? Šiuo keliu stačiai į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) teisėjus nusitaikė Irmantas Jarukaitis, nors niekas dorai nepajėgė paaiškinti, už kokius nuopelnus ir pagal kokius kriterijus prezidentė Dalia Grybauskaitė išsirinko šį kandidatą.

Juk šio Europos teisės departamento prie Vyriausybės valdininko moksliniai ir pedagoginiai laimėjimai, pasiekti po darbo, itin kuklūs - tik 2008 metais apginta daktaro disertacija, nesusijusi su administracine teise. Teisėjų taryboje aptariant šį kandidatą, paaiškėjo, kad būsimasis teisėjas yra gavęs net devynias administracines nuobaudas, iš kurių - dvi galiojančios (už greičio viršijimą). Skandalas, kad teisėjas savo karjerą pradeda vargiai išvengiamu interesų konfliktu, nes Kelių eismo taisyklių pažeidėjų bylas nagrinėja administraciniai teismai.

Neabejotina, kad VU Teisės fakultete apstu garbingų teisės profesorių ir docentų, žymių mokslininkų. Tačiau nejau ir čia, kaip ir Prahos Karlo universiteto Teisės fakultete, viską lemia ryšiai, o ne kompetencija? Nesvarbu, kad I.Jarukaitis viso labo tik lektorius. Užtat lektorius ne bet ko, o Viešosios teisės katedros, kurios vedėjas - pats profesorius Egidijus Kūris, buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas. Ar turi teisę E.Kūris suabejoti savo lektoriaus kompetencija, jeigu pats 1988 metais Maskvos M.Lomonosovo valstybiniame universitete apsigynė daktaro disertaciją tema "Teisėdaros proceso demokratizavimas kaip tarybinės liaudies socialistinės savivaldos tobulinimo veiksnys"? Kaip galima patobulinti tai, ko niekad nebuvo - "tarybinės liaudies socialistinę savivaldą"? Bet E.Kūris apie šią fikciją sugebėjo parašyti visą disertaciją. Panašia teisininko kompetencija galėtų pasigirti ir kitas įtakingas I.Jarukaičio globėjas - KT teisėjas Armanas Abramavičius, nepriklausomos Lietuvos laikais, 1990 metų gruodžio 28 dieną Maskvos M.Lomonosovo universitete taip pat apsigynęs daktaro disertaciją apie tai, ko jau nebebuvo - apie kovą su spekuliacija ("Baudžiamoji atsakomybė už vertimąsi uždraustomis individualios veiklos rūšimis"). Dabar šis pernykščio sniego specialistas, kaip disertacijos gynimo tarybos pirmininkas, teigiamai įvertino I.Jarukaičio mokslinį triūsą, atvėrusį duris į aukščiausią teisėjų ešeloną.

Galima spėti, kad I.Jarukaitis į LVAT buvo deleguotas to klano, kurį Vytautas Landsbergis taikliai pavadino valdančiąja teisėjų partija. Neseniai per Lietuvos radiją komentuodamas Panevėžio teisėjų elgesį, kai tenykščiame Apygardos teisme teisėjai sveikino įtariamą kyšininkavimu teisėją ir atvirai pažeidinėjo prokurorų skirtąsias kardomąsias priemones, profesorius teigė, kad valdančioji teisėjų partija savo įžūlumu pranoksta Komunistų partiją sovietiniais laikais.

Bet jeigu yra partija, turi būti ir jos valdymo organai (nebūtinai renkami) bei vadovas. Nuojauta kužda, kad E.Kūriui iki to vadovo toli šaukia. O štai profesorius Pranas Kūris tos neoficialios valdančiosios teisėjų partijos garbės pirmininkas tikrai galėtų būti.

Ta partija niekad iš savo rankų nepaleido vieno strateginio posto, per kurį formuojama teisminė valdžia ir visas teisėjų korpusas - tai prezidento patarėjas teisės klausimais. Skandalas dėl I.Jarukaičio pasirinkimo nuliūdino, kad niekas nesikeičia. Vis dėlto rusena menka viltis, kad simpatingoji D.Grybauskaitės patarėja Solveiga Cirtautienė dar gali išvengti gėdingo savo pirmtakės Aušros Rauličkytės kelio ir pasirinkti tarnavimą visuomenės ir prezidentės, o ne teisėjų partijos interesams. Gal dar nevėlu.

Antraip esminės, ilgai lauktos valstybės gyvenimo permainos, kurios neįmanomos be sąžiningo teismo, liks iliuzija, nes neįmanoma įveikti Lietuvą užvaldžiusios korupcinės sistemos, jeigu tos sistemos dalis yra teismai. Jeigu nebus sugrąžintas žmonių pasitikėjimas teismais ir jų vykdomu teisingumu, niekad nebus atgautas pasitikėjimas sava valstybe. Iš teisingumo, esminės teismų reformos lūkesčių, kuriuos Lietuvos žmonėms įkvėpė D.Grybauskaitė, vėl bus galima tik pasijuokti. Nors tai bus juokas pro ašaras.

Lietuvos tragedija - net po dvidešimties nepriklausomybės metų mūsų teismuose, aukštosiose teisės mokyklose svarbiausias pozicijas užima Maskvos universiteto išugdyti teisininkai, mokslinius darbus ten suskubę apsiginti prieš Kovo 11-ąją ar net po jos. Tai kas, kad pagarbiai tariami Mykolo Romerio ir kitų nepriklausomos tarpukario Lietuvos teisės korifėjų vardai - ar šis paveldas turi kokį poveikį nūdienos teismų praktikai, teorijai ir visai teisinei kultūrai. Okupacijos laikais universitete mums buvo privalu kalti Frydricho Engelso veikalą "Anti-Diuringas", nors niekas nebuvo skaitęs paties Eugenijaus Diuringo, kurį taip įnirtingai talžė marksizmo klasikas. Net smalsiausiems studentams E.Diuringas, žymus vokiečių filosofas ir teisininkas, nebuvo prieinamas, nes vienas pirmųjų suvokė Karlo Marxo utopijų klaidingumą ir pavojų, todėl galėjo padaryti neigiamą poveikį besiformuojančiai jaunuomenės pasaulėžiūrai.

Dabar turime atvirkščią teigiamą "Anti-Romerį"- visi jį gerbia, bet kas jį skaitė? Net jeigu norėtų? Per dvidešimtmetį nesugebėta išleisti net Lietuvos konstitucinės teisės tėvo visų raštų, kurių negali atstoti M.Romerio dienoraščių tritomis ir atskiri fragmentai. Simboliška, kad tik atkurtos nepriklausomybės priešaušrį buvo pasirūpinta perleisti M.Romero savotišką testamentą - "Lietuvos sovietizacija 1940-1941 m.", tapusį didžiausia bibliografine retenybe. Kitados 1949 metais emigracijoje Ausburge Lietuvos teisininkų tremtinių draugijos be autoriaus pavardės išleista plona knygelė padarė sprogusios bombos įspūdį, nepaliko akmens ant akmens iš sovietinės teisės melo - formalaus teisinio valstybingumo likvidavimo, kuris tebuvo teisinis sovietų karinės okupacijos padarinys ir kuriuo buvo baigta Lietuvos sovietizacija. Nebeliko akmes ant akmens ir iš kitos fikcijos - Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Konstitucijos, kuri tebuvo Komunistų partijos diktatūros širma. M.Romero diagnozė tiksli ir negailestinga: "Tai tokia marionetinė politinio vaikų teatro "valstybė" yra Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika Sovietų Sąjungos sąstate. Nei jos "Konstitucija" yra jos Konstitucija, nei jos "teisė" ir "kompetencija" nėra jos teisė ir kompetencija... Lietuvos sovietizacija - tai yra ne pačios Lietuvos evoliucijos padarinys, bet svetimų, nuslopinusių Lietuvos valstybę pajėgų darbas, kuriam buvo paruošta tam tikra tarsi pačios Lietuvos aktų inscenizacija."

Tas "svetimų pajėgų darbas", "tam tikra tarsi pačios Lietuvos aktų inscenizacija" tęsiasi (KT sprendimas dėl dvigubos pilietybės). Ar gali M.Romerio, Europos masto teisės mokslininko ir pedagogo, triskart išrinkto Kauno universiteto rektoriumi, palikimą įsileisti "kompetentingi" fakultetų ir katedrų vadovai, apsigynę Maskvoje disertacijas apie "teisę" ir "Konstituciją", ką jau kalbėti apie "tarybinės liaudies socialistinę savivaldą". Jie visuomet rinksis "Anti-Romerį". Ir ugdys panašius į save - korumpuotus ir nekompetentingus, užtat priklausomus ir nuolankius teisėjų partijos rekrūtus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"