Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Antieuropa

 
2014 02 07 6:00

Jau laikas kalbėti aiškiai ir iki galo. Jei yra Lietuvoje mąstančiųjų ir neapimtų psichozės, tegu kalba aiškiai ir iki galo. Nemeluokite lengvatikiams ir gąsdinamiems Europa.

Lietuvos buvimo Europos Sąjungoje priešininkai kurį laiką slapstėsi po užkampio patriotizmo vėliava – žemė, jei kas parduos, realiai gali priklausyti tik mūsų pačių turčiams dvarininkams, taigi daugiausia dviem procentams didžiųjų savininkų – supirkėjų; o jei dar anonimams iš nežinia kur, pasislėpusiems po juridinių asmenų vėliavytėmis, tai vėl nieko bloga. Prieš tai nepasisakoma. Kad tik nebūtų skaidrios, viešos rinkos.

Nespėjate susipirkti, kas dar liko, ponai didieji žemvaldžiai, - nesijaudinkit, valstybė dėjo pastangas dar ir dar pratęsti ES termino išimtį, gal spėsite susipirkti pigiau, be konkurencijos. Nespėjate? – ką gi, jei trečiąsyk nepratęsė, tai jums verčiau išstoti su visa šalimi iš Europos Sąjungos, negu mokėti už norimo pelno žemę brangiau. Turto mat norisi vis daugiau, ir uždarame turgely pigiau įsigyjamo negu atvirose varžytuvėse.

Tikriausiai ir vidutinis ūkininkas natūraliai norėtų prisipirkti pigiau, ir jis pavydės olandui, įsigijusiam brangiau pardavusio kaimyno žemę; bet sutartiniai valstybės įsipareigojimai, kuriems anąsyk pritarėte, yra tokie: jei atsiranda pardavėjas, tai pirkti gali ir olandas. Nustatytomis sąlygomis, kaip antai daug metų čia pragyvenęs nuomodamasis žemę, dirbdamas ją ir tapęs bendruomenės nariu, tik tada gavęs teisę pirkti. Taip daroma normaliose Europos šalyse, ir iš jų nesklinda raudos dėl pavojaus tėvynei.

Kam išties skauda širdį dėl tėviškės, tegul tik niekam neparduoda, ir problemos nėra.

"Gėda žemės pardavėjams!" – tai jau girdėjau iš vieno literato. Bet ne gėda (?) tinginiams, ligi šiol nepasidariusiems kontroliuojančios įstatyminės tvarkos.

Ką reikštų Europos sutarties atsisakymas ir grįžimas į padėtį, buvusią prieš ES narystės referendumą? Čia daug esmingesni dalykai negu tik žemės sklypai. Prisiminkime, kaip Michailas Gorbačiovas reikalavo ir terorizavo, kad grįžtume į „kovo 10-ąją“. Dabar kaimynė Rusija to siekia nebe tankais, o „minkštomis“ antieuropinės propagandos ir papirkimo priemonėmis. Tik nežinom, ar agitatoriai ir parašų už antieuropinį referendumą rinkėjai paaiškino žmonėms, kaip atrodys iš naujo įvestas vizų į Airiją režimas, vis dar per mažų subsidijų žemvaldžiams aklas atsisakymas – nereikia jokių, perėjimas iš Šengeno laisvų kelionių erdvės į Lukašenkos-Putino erdvę. Politinę Euraziją, beje. Ar už visa tai pasirašėte?

Vladimiro Putino replėms tarp Maskvos ir Kaliningrado nieko daugiau nereikėtų, kaip vienišos Lietuvos ištežimo į paklusnų minkštakūnį. Didžiulius medalius tokiems antieuropiniams referendumininkams užkabins ant nuolankių kaklų, tuo neabejoju.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"