TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Antirasistinė isterija - blogiausia patarėja

2008 04 02 0:00

Lietuvoje traukia dar vieno "žmogaus teisių" skandalo skersvėjai. Neseniai aptilo homoseksualistų raudos dėl homofobiškosios Lietuvos žiaurumo ir vienos kitos profesorės atitartys apie jos mentalinį skurdą, o beveik iš tų pačių šaltinių vėl trykšta užuojautos Lietuvos tautinėms mažumoms dėl vis agresyviau galvą keliančio lietuvių rasizmo. Kas taip sujaudino Seimo Žmogaus teisių komiteto šviesuolius, prezidentą, Vyriausybę?

Sujaudino kovo 11 dieną Nepriklausomybės dienos proga devintą kartą vykusios jaunimo eitynės nuo Gedimino pilies papėdės į Tauro kalną, kur paskui įvyko jaunimėlio pasilinksminimas. Sujaudino ne dėl to, kad iki tol jie šių eitynių nepastebėjo, o kad jos pirmąsyk pateko į viešąją erdvę: Virginijaus Savukyno laidoje "Savaitės atgarsiai" per LTV-2 eitynės buvo eksponuotos klausiant: "Rasizmas Lietuvoje: vaikiškas žaidimas ar rimta problema?"

Laidos pradžioje telefonu į vedėjo klausimus atsakinėjęs vienas iš eitynių dalyvių gana artikuliuotai paaiškino, kad jie demonstravę prieš Rusijos Lietuvoje paliktą tvarką. Ar ne tas pat tvirtinama kasdien visoje mūsų viešojoje erdvėje: Rusijos grėsmė, energetinė nepriklausomybė nuo Rusijos, sovietmečio metastazės ir pan. Tačiau nepriimtina, kad jaunimas tai pasako savais žodžiais?

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) sekretorius Stanislovas Liutkevičius dalykiškai paaiškino, jog policijos priedermė buvo prižiūrėti, kad eitynių dalyviai nepažeistų eismo tvarkos. Šiaip jaunimas buvęs taikiai nusiteikęs, normaliam miesto gyvenimui nekliudė, o tie, kurie rėkaliojo šūkius, esą užfiksuoti ir tiriama, ar esama pagrindo kelti kokią nors bylą. Šis procesas esąs sąlygojamas atitinkamų procedūrų, tačiau tyrimas dėl išsišokėlių pakaltinamumo pradėtas jau kovo 12 dieną.

Laidos vedėjui ir ypač - neaiškios organizacijos sociologui Tomui Leončikui policijos veiksmai atrodė neleistinai neadekvatūs: reikėję imtis veiksmų nedelsiant! Pareigūno įžūlumo viršūne juodviem pasirodė klausimas, kaip būtų atrodę, jei Nepriklausomybės dieną būtų pradėtos atiminėti tautinės vėliavos!

Iš tiesų: šūkaujantiems gerklių neužkimši. Apie išvaikymą negalėjo būti ir kalbos. Antai lenkų maldininkai, giedodami savo "Svienta Marija", šluoja Gedimino prospekto praeivius per visą šaligatvio plotį, bet tai niekam nė motais!

Atrodė, kad protingas ir VRM, ir Tautinių mažumų departamento pareigūnų paaiškinimas problemą išsėmė, o LTV-2 postūmį rimtesniam požiūriui davė - dabar tik dirbkit. Bet ne: kitą vakarą ministerijos sekretorius jau buvo tardomas "Panoramos" tiesioginiame eteryje.

Kad Lietuvoje - absoliutus visų valdžių patas, dar kartą pademonstravo tos pačios dienos "Spaudos klubas". Tačiau vargu bau teisinga ir teisėta netgi tokioje situacijoje valdžią į rankas imti žiniasklaidai. Gal vis dėlto teisingiau būtų, jeigu ji reikalautų ne bausti pareigūnus arba naikinti "tendencijas pačiose jų užuomazgose", o užsiimti tuo, kuo užsiimti jai dera: analizuoti priežastis, padėti visiems, taip pat ir Lietuvių skustagalviams, suprasti savo bėdą. Tik ar esame tam pasirengę ir politiškai, ir morališkai, ir mentališkai - nagrinėti reikalus iš esmės?

Esmė tokia: kad ir koks neatsparus madoms yra jaunimas, absurdiška būtų teigti, kad lietuviškasis skustagalvių judėjimas yra aklas Vakarų, o tuo labiau - Rytų jaunimo beždžioniavimas. Nebūtų problemų - nebūtų ir jų sprendėjų. Tuo labiau - jaunų ir entuziastingų sprendėjų, dar tikinčių ir tiesos, ir gėrio galimybe. Tai kaip tokia siela gali žiūrėti į peisuotą rabiną, su virgulėm maklinėjantį po Vilnių kaip savo bobutės daržą ir ieškantį jau šimtą metų čia nebesančių kapinių? Jeigu anam nė motais, kad žydai dar XIX amžiuje tą sklypą pardavė caro valdžiai (esama dokumento, tik niekam nerūpi jo ištraukti į dienos šviesą), jeigu jo visai nedomina archeologinis auditas (perkasant visą teritoriją ir perkeliant visus ten dar nuo ankstesnių kasinėjimų likusius visų žmonių, o ne tik žydų, kaulus), jeigu jį domina tik triukšmas JAV kongrese ir kuo išraiškingesnis Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus tūpčiojimas, taip tikintis pagerinti visą žydų turto grąžinimo atmosferą Lietuvoje, tai Lietuvos skustagalviai su savo "imkit žmonės pagaliuką" atrodo kaip vyžoti piemenėliai. Jeigu Lietuvos pilietį gudą Rusijoje nušovęs galvažudys rusas net suimtas laižo savo rankas, džiaugdamasis galįs pagaliau atsigerti lietuvių kraujo, o Lietuvos valdžios nesugeba nė deramai įvertinti nekėlusio tosto už okupacinę kariuomenę, tai Lietuvos skustagalviai su savo "antirusiškais" šūkaliojimais atrodo kaip naivūs neinformuoti inteligentėliai. Ko norima, siūlant šitam jaunimui laužyti rankas? Kad jo iš viso nebūtų? Ar kad jis, kaip ir Seimo narys Petras Auštrevičius anoj V.Savukyno laidoj, tik ir linksėtų pritardamas televizijos galvoms?

Man rodos, jaunimui daug ką pasakytų paaiškinimas, kad žydas, rusas ar lenkas, jeigu jis renkasi Lietuvą ir gyvena joje kaip lojalus Lietuvos valstybei žmogus, yra patikimesnis pilietis negu lietuvis, kuris, užuot kovojęs su savo grobuonimis čia, Lietuvoje, ir kūręs geresnę jos tvarką ir sau, ir kitiems, bėga pasiplėšti kitų sukurto gero į Airiją ar Ispaniją, patogumo dėlei reikalaudamas dar ir antros pilietybės įstatymo. Jaunimas suprastų. Gaila, tačiau, atrodo, mūsų aiškintojams šias tiesas dar patiems reikėtų išsiaiškinti ir suprasti. Užtat jie nori "naikinti reiškinį jo užuomazgose": nėra žmogaus (= rasisto, nacisto) - nėra ir problemos.

Europos Sąjungos vadovai ne kartą anksčiau, neseniai ir dar kartą akcentavo, kad globalinė klimato kaita ir kitos aplinkybės "sukels naujų saugumo problemų - nuo energetikos karų iki masinės migracijos, politinio nestabilumo ir radikalizmo apraiškų". Štai kam mes turime ruoštis, ir ruoštis rimtai - psichologiškai, intelektualiai, politiškai, administraciškai. Ne politinių balų žūtbūt besivaikančių jau žlugusių politikų ar į tokių pakaitalus pretenduojančių nuvorišų mums reikia, o gilaus, rimto ir visapusiško kalbėjimosi, supratimo bei sprendimų, kaip tame jau dabar griuvinėjančiame ateities pasaulyje išgyventi Lietuvai ir lietuviams.

Isterija, kurią perša naujojo skandalo režisieriai, būtų pats blogiausias mūsų patarėjas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"