TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Antireformininkų sėkmė - šalies nelaimė

2008 10 10 0:00

Būrys Vidurio Europos ir Baltijos šalių, norinčių įveikti sovietų okupacijos bei satelizacijos pasekmes ir integruotis į demokratijų Europą, susidūrė su visai panašiais uždaviniais.

Jų bendras vardas buvo reforma, reformos. Į politinę demokratiją, tai yra į demokratinį valdymą ir įstatymo valdžios (ne grupės, ne partijos) teisėtvarką, į privačią nuosavybę ir rinkos ekonomiką, į valdžios nekontroliuojamą žiniasklaidą - taip reformavomės kartu su kaimynais atsipalaidavę nuo Maskvos diktato, atsisakydami sovietinių šablonų. Daug kam, pavyzdžiui, Lietuvoje, tie šablonai tebebuvo mieli ir naudingi, todėl iš viršaus daromos permainos pernelyg strigo. Žinoma, ir dėl bjauriau supainiotų negu gretimose valstybėse, atimtos nuosavybės, patirto smurto bei kitų tarpusavio santykių. Ir dėl nesuvaldomo buvusiųjų veržimosi į revanšą. Tai pasisekdavo.

Šią vasarą dalyvavau Lenkijos Krynicos kurorte vykstančiame Vidurio ir Rytų Europos ekonominiame forume. Vienas jo renginių buvo atvira diskusija apie pokomunistinių šalių reformas. Kai kada pasitelkta pavyzdžių ir iš kitur - Argentinos, JAV.

Po 1990 metų visur Vidurio Europoje ir Baltijos šalyse diskutuota apie tą patį: reformos - taip, bet kokia kaina? Ar ne per brangu, ar ne per daug skausminga? Prisimename, kaip Lietuvoje permainų priešininkai, bevelijantys, kad liktų daugiau "tarybų" sistemos, graudeno ir plūdo reformas, atseit kankinančias paprastą žmogų. O Krynicoje lenkų ekonominės reformos autorius, buvęs finansų ministras ir vicepremjeras Lešekas Balcerovičius skaidriai dėstė tarptautinę patirtį. Reformos - ligos gydymas, tad gailėdamas vaistams užtęsi ligą. "Kas brangiau kainuoja: gydymas ar negydymas?" - klausė Lenkijos reformatorius. Reformas reikia daryti plačiu frontu ir greitai. Svarbu matyti silpniausią grandį ir jos imtis. Ir kur darytos didesnės reformos, ten pasiekta didžiausia sėkmė.

Tačiau tenka kita nelengva užduotis - kaip patraukliai pateikti skausmą? L.Balcerovičius pabrėžė, kad vis dėlto pavojingiausia - tai nevisiškos ir neįvykdytos reformos. Jei pokomunistinės šalys nori tik iš lėto artėti į Vakarus, tada galima iš viso nieko nedaryti.

Čia verta susimąstyti, ar ne toks iš tikrųjų mūsų Lietuvos vaizdelis. Dabar, valgant Europos pinigus, šis tas fasadiškai tartum keičiasi, tačiau nėra struktūrinių pokyčių, ir didžiausias nuostolis - prarastas laikas. Į jį, regis, teks nurašyti pastaruosius aštuonerius stagnacijos metus, o gal pridėsim dar ketverius.

"Reikia būti pasirengusiems, - aiškino L.Balcerovičius, - "progos langui", kai šis atsiveria." Tai partijų profesionalumo dalykas. Gebėjimas vertinti laisvę ir daryti antisocialistinius sprendimus ne vien todėl, kad didelė satisfakcija - rezultatais nugalėti populistus. Svarbiausia yra suvokti, jog siektina socialinė sistema - tai ne socialinė valstybė, kuri neva "turi aptarnauti poreikius".

Per forumą kalbėjęs Slovakijai dvi kadencijas vadovavęs ekspremjeras Miklošas Dzurinda papildė vaizdą savo patirtimi ir konkrečiais pavyzdžiais. Jo šalis, paneigusi paplitusią tezę, kad reformininkai visada pralaimi ateinančius rinkimus. Slovakijoje jie sugebėjo ir žengti smarkiai į priekį, ir paaiškinti reformas visuomenei, neprarasti rinkėjų palankumo. Jo paties reforminė partija laimėjo rinkimus du kartus iš eilės ir trečią kartą gavo dar daugiau balsų, tik štai atsimetė ankstesni koalicijos partneriai...

Tačiau Slovakijoje sukurta stabili ekonomika, atėjusios gausios didžiųjų užsienio kompanijų investicijos, suvaldyta maža infliacija, įrodyta šalies branda jau dabar įsivesti eurą. Tai būsiąs ekonominis inkaras, panašiai kaip politiniu inkaru tapusi narystė NATO ir ES. Įvykdyta sveikatos apsaugos reforma, o Vengrijoje ji žlugo... Ir svarbiausias visoms mūsų šalims iššūkis, kurio jie ėmęsi prioritetiškai, - tai švietimas!

Čia tik atsidūstu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"