TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Antram kvėpavimui reikia naujos aplinkos

2012 10 05 7:15

Gedimino kalnas yra vienas pagrindinių Lietuvos simbolių. Bet tas, kas neseniai buvo į jį užkopęs, turbūt suprato, kad viršukalnė ir bokštas stokoja priežiūros. Tiesa, jau vyksta tvarkymo darbai, ir reikia tikėtis Lietuvos tvirtovė kartu su Sereikiškių parku atgaus savo pirmykštę jėgą.

Tačiau tai simboliška: mat dabartinis Lietuvos nuosmukis susijęs su amžina valdymo problema - koordinacijos stoka, kai šeimininkų yra daug, bet kiekvienas jų žiūri iš savo varpinės, todėl bendras rezultatas nėra labai geras.

Ekonomikai koordinuoti ir valdyti valstybė gali naudoti keturias politikas - struktūrinę, fiskalinę (biudžeto), pinigų ir socialinę.

Pagrindinė krašto struktūrinė problema visiems gerai žinoma - tai energetikos sektorius. Reikia ne tik nuspręsti, kaip užsitikrinti energetinę nepriklausomybę, bet ir kokį poveikį tai turės visam ūkiui.

Alternatyvos yra dvi. Arba mes plėtojame atominę energetiką, ir tada reikės atitinkamų statybos bei pagalbinių gamybos pajėgumų, kaip ir naujos kvalifikacijos darbuotojų bei regioninės, užsienio ekonominių ryšių ir net saugumo politikos pokyčių.

Arba daugiau dėmesio skiriame gamybai iš alternatyvių energijos šaltinių. Tada reikėtų toliau kurti atitinkamą infrastruktūrą ir pagalbines veiklas, o pramonėje ir moksle reikėtų daugiau skatinti sritis, susijusias su žaliąja energetika, turėtų būti peržiūrėtas darbuotojų rengimo kvalifikacijų sąrašas bei suderinta mokesčių ir užsienio ekonominių ryšių politika.

Fiskalinės, arba, kaip labiau įprasta sakyti, biudžeto, politikos pagrindinė problema yra nedidelis mokesčius mokančiųjų būrys, nulemtas iš dalies nedidelio užimtumo rodiklio (50 proc.) ir šešėlinės ekonomikos (30 proc. BVP).

Didžiausias valstybės pajamų šaltinis yra būtent šių dviejų problemų sprendimas. Jis apima daugybę priemonių, tokių kaip verslo apmokestinimo ir administravimo sąlygų peržiūrėjimas, darbo santykių ir įmonių socialinės atsakomybės didinimas, tarpusavio skolų mažinimas, pirmiausia sutvarkant valstybės ir savivaldybių atsiskaitymus bei sistemas, išorės sienos apsaugos stiprinimas.

Nėra didelė paslaptis, kad šešėlinė ekonomika importuojama kartu su prekėmis, todėl daug dėmesio turi būti skiriama kaimynystės politikai ir užsienio ekonominių ryšių kokybei.

Socialinės politikos pagrindinis iššūkis yra gyventojų senėjimas ir emigracija. Didėja socialinių paslaugų poreikis, todėl reikia peržiūrėti biudžeto išlaidas, rengti atitinkamą infrastruktūrą ir parengti reikiamos kvalifikacijos darbuotojų.

Apie emigraciją daug kalbama, veikia įvairios programos. Visgi yra du pagrindiniai veiksniai, kurie gali nulemti ateities tendencijas: materialinė ir socialinė gerovė bei moralinės paskatos gyventi Lietuvoje. Materialinius ir socialinius dalykus galima išspręsti efektyvia struktūrine ir fiskaline politika. O moralinės paskatos likti savo krašte yra susijusios su šalies ekonomikos tarptautinimo didinimu bei valstybės vardo puoselėjimu. Todėl, nors skamba paradoksaliai, socialiniai rūpesčiai reikalauja skirti daug dėmesio užsienio bei Europos politikai.

Visas šias priemones sunku įgyvendinti, jeigu nesukuriama palanki kultūrinė terpė. Naujos idėjos ir inovacijos klesti atitinkamoje kultūrinėje aplinkoje. Todėl Gedimino kalno sutvarkymas turi savotišką simbolinę reikšmę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"