Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Apginti socialiai jautriausieji

 
2017 07 16 6:00

Baigiantis politiniam sezonui Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija sudarė susitarimą su valdančiąja Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija bei jų Vyriausybe. Pagal šį susitarimą, TS-LKD parėmė Vyriausybės siūlomą miškų ūkio reformą ir su valdančiaisiais susitarė dėl PVM lengvatos šildymui grąžinimo.

Konkrečiai įtvirtinta, kad Vyriausybės teikimu nuo 2017-ųjų rudens, „siekiant mažinti gyventojų energetinį skurdą ir socialinę atskirtį“, bus įvedamas lengvatinis PVM tarifas šildymui, o tam reikalingus teisės aktus bus siekiama priimti iki spalio 1 dienos.

Valdančiosios koalicijos partnerių Socialdemokratų partijos atstovai tokį susitarimą ėmė vadinti neva prekyba poveikiu. Tokios kalbos yra nepagrįstos, jų neverta net komentuoti. TS-LKD įrodė, kad remia ir palaiko visuomenės gerovei svarbius sprendimus, nepriklausomai nuo to, ar jie teikiami valdančiųjų, ar opozicijos.

TS-LKD frakcijos nariai buvo įregistravę įstatymo pataisas, pagal kurias PVM lengvata centralizuotai tiekiamai šilumos energijai būtų pratęsta iki 2020-ųjų, tačiau valdančiųjų balsais toks įstatymo projektas buvo atmestas. PVM lengvatos šildymui atsisakymas yra socialiai neatsakingas sprendimas.

Tai valstybės biudžetą papildytų tik apie 30 mln. eurų, tačiau paliestų apie 700 tūkst. šalies gyventojų. Pabrangus šildymui, jie taptų kompensacijų gavėjais, padidėtų biurokratinė našta savivaldybėms, kurios skirstytų tas kompensacijas. Kitaip tariant, būtų skatinama „pašalpinių visuomenė“. Taigi didžioji dalis papildomai iš PVM surinktų pajamų būtų išleista kompensacijoms.

Klausimas, koks buvo valdančiųjų sprendimo panaikinti PVM lengvatą šildymui tikslas: ar daugiau lėšų surinkti į biudžetą, ar užtikrinti didesnį socialinį saugumą, ar teisingumą? Juk papildomų biudžeto pajamų nebūtų daug daugiau, bet tai paliestų daug gyventojų.

Nepritariantieji PVM lengvatai šildymui teigia, kad ji nėra socialiai teisinga, nes ja naudojasi ir pasiturintys žmonės, tačiau lengvata netaikoma visiems tiems, kas nesinaudoja centrinio šildymo sistema, nepriklausomai nuo jų gaunamų pajamų. Todėl buvo siūloma, kad šildymo išlaidos būtų kompensuojamos tik tiems žmonėms, kurie gauna mažesnes pajamas.

Tačiau Lietuvoje iš viso yra virš 43 mokesčių lengvatų, o tai sudaro beveik 1 mlrd. eurų. Argi jos visos yra tikslingos ir tikrai pasiekia vartotoją? Tuo metu PVM lengvata šildymui yra vienintelė, kuri išties pasiteisina, ir ji netaikoma turtingiesiems, nes šie dažniausiai negyvena senesnės statybos daugiabučiuose. O galimybės atsisakyti centrinio šildymo daugiabučiuose yra labai ribotos ir negali būti prilyginamos galimybėms pakeisti šildymo būdą individualiuose namuose.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai su valdančiaisiais gali bendradarbiauti ir kitais klausimais.

Todėl labai svarbu, kad po šio TS-LKD frakcijos susitarimo su valdančiaisiais prieš prasidedant šildymo sezonui PVM lengvata būtų grąžinta, ir šilumos energija neturėtų brangti. Be to, finansų ministras Vilius Šapoka patikino, kad pagal dabartinę biudžeto pajamų surinkimo dinamiką lengvatos grąžinimas nesukurs įtemptos situacijos, nes galimas pajamų netekimas būtų kompensuojamas viršplaninėmis pajamomis.

Beje, TS-LKD su valdančiaisiais gali bendradarbiauti ir kitais klausimais. TS-LKD yra pasirengusi ieškoti sutarimo su Vyriausybe įvairiais klausimais: šeimos, regioninės, mokesčių politikos. Tai ir parama jaunoms šeimoms pirmajam būstui įsigyti regionuose, ir mokesčių atostogos smulkiajam verslui, ir darbo apmokestinimo mažinimas, ir kiti dalykai. Visais šiais klausimais prieš rinkimus dabartiniai valdantieji rinkėjams buvo sukėlę lūkesčių, ir dabar tuos pažadus turi įgyvendinti.

Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatyta daug gerų darbų. Tačiau matyti, kad kai kuriose srityse nejudama į priekį, įsiveliama į politines batalijas, o kai kur stokojama socialinio jautrumo, daug kas daroma iš inercijos. Valdantiesiems neregistruojant įstatymų pataisų, iniciatyvą galėtų perimti konservatoriai. Pavyzdžiui, tai buvo padaryta registruojant Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo pataisas, numatančias didesnę valstybės finansinę paramą įstatyme nurodytiems asmenims ir šeimoms, ketinančioms įsigyti būstą šalies regionuose. Skatinant verslumą, ir ypač regionuose, įregistruotos Pelno mokesčio įstatymo pataisos, kuriomis siūloma nuo pelno mokesčio atleisti mažas ir labai mažas įmones pirmuosius jų veiklos metus.

Taigi nors TS-LKD frakcija ir dirba opozicijoje, bet neleidžia valdantiesiems pamiršti duotų įsipareigojimų.

Laurynas Kasčiūnas yra politologas

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"