Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Apie akademinę laisvę ir euroskeptiškumą

 
2017 07 18 6:00

Į Lietuvos viešąją erdvę prasimušė žinia, kad vieno iš Sąjūdžio pradininkų filosofo Vytauto Radžvilo kursas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (TSPMI) iš privalomojo padarytas pasirenkamuoju. V. Radžvilas mano, kad tai jo, kaip piliečio, teisės turėti nuomonę ir ją pateikti studentams varžymas. Kaip yra iš tikrųjų?

Tai gali žinoti tik mano dar nuo Sąjūdžio kūrimo laikų bičiulis V. Radžvilas ir TSPMI vadovybė.

Visiškai aišku, kad universiteto, instituto vadovybė turi teisę savo nuožiūra ar gavusi signalų iš kursą lankiusių studentų peržiūrėti siūlomų studijuoti dalykų programą, juo labiau keisti jų statusą iš privalomųjų į pasirenkamuosius ir priešingai. TSPMI vadovybė net tvirtina, kad ji tik suteikia galimybę profesoriui sulaukti gerokai daugiau studentų, nes kursą, kaip pasirenkamąjį, gali išklausyti ir studijuojantieji pagal kitas programas ar iš kitų fakultetų.

Kiekvienam dėstytojui, kaip, matyt, kiekvienam žmogui svarbu, kad jo idėjas galėtų girdėti kuo daugiau asmenų. Taigi toks TSPMI administracijos sprendimas lyg turėtų neprieštarauti V. Radžvilo norams, jei tik taip nesumažinama galimybė gauti ir taip gana varganą dėstytojo algą.

Teisė į nuomonę, galimybė ją reikšti – vienas esminių Europos idėjos punktų.

Bet jis su tokiu požiūriu nesutinka. V. Radžvilas teigia, kad mato savo kaip žmogaus, mąstančio tautiškumo ir valstybiškumo kategorijomis, teisių suvaržymą. Jis taip pat tvirtina, kad Lietuvoje vis sunkiau gyventi tiems, kurie turi tokias pat pažiūras.

Šį klausimą būtų galima palikti kaip dėstytojo ir aukštosios mokyklos vadovybės ginčą, kylantį akademinėje srityje. Tokių ginčų, matyt, bus daugiau, nes taip negrabiai bandoma vykdyti aukštųjų mokyklų reformą. Į sumaištį įstūmus visus šalies universitetus, palikus miglą dėl jų ateities, kažin ar galima padidinti Lietuvoje studijuojančių jaunuolių skaičių. Sunku net prisikviesti studentų iš užsienio. Ką galima pasiūlyti jauniems žmonėms, kai nežinia, kas laukia aukštųjų mokyklų.

Aišku, kad tarp dėstytojų prasidės negailestinga kova dėl trupinių, kuriuos Lietuvos valdžia numeta aukštajam mokslui, o dabar primetė ir visišką sumaištį.

Vis dėlto viena detalė, atsispindėjusi studentų skunde TSPMI vadovybei dėl V. Radžvilo dėstomo kurso, kelia nemažą nerimą, juo labiau jei į tai atsižvelgia ir instituto vadovybė. Ten rašoma, kad V. Radžvilo dėstomas kursas ir pačios dėstytojo pažiūros yra euroskeptiškos, todėl jis negali dėstyti privalomojo kurso.

Nelabai suvokiu, kaip kurse, kuris vadinasi „Europos idėja: tapatumai ir reprezentacijos“, gali atsispindėti euroskeptiškos ar (kieno nors pageidavimu) euroentuziastinės pažiūros. Kaip suprantu, tokiame kurse apžvelgiama Europos idėjos istorija nuo pat jos užgimimo renesansinėje Europoje iki šių dienų, juk per tą laikotarpį būta ir požiūrio, kad Europa turėtų būti Europos tautų ir valstybių bendrija, ir požiūrio į Europą kaip į federaciją.

Dėstytojo vaidmuo tokiu atveju būtų tik pateikti visus šiuos požiūrius, kad studentai galėtų patys pasirinkti, kas jiems artima pagal jų pasaulėžiūrą, o kas – gal ir ne. Tačiau bet kuriuo atveju net ir nepatinkančių idėjų iš istorijos niekaip neišbrauksi.

Jeigu V. Radžvilas dėstė savo kursą remdamasis būtent tokiu principu, tada man, ir kaip dėstytojui, ir kaip piliečiui, tikrai kelia nerimą protesto laišką pasirašiusių studentų reikalavimas nesuteikti galimybės dėstyti kursą kaip privalomąjį dėl V. Radžvilo euroskeptiškų pažiūrų. Būtų blogai, jeigu grįžtume į laikus, kai buvo tik viena tiesa.

V. Radžvilas sako, kad problema, su kuria jis susidūrė, yra ne tik jo, bet ir daugelio kitų panašiai mąstančiųjų. Jis tvirtina, kad ši problema, kai dėstytojui dėl pažiūrų neleidžiama dirbti universitete, yra pastarojo laikotarpio reiškinys.

Čia turėčiau pataisyti savo bičiulį V. Radžvilą. Dėl panašių problemų, tik nesusietų su euroskeptiškumu, daugiau kaip prieš 10 metų turėjau palikti TSPMI, prie kurio kūrimo ištakų pats buvau. Perėjau dirbti į Mykolo Romerio universitetą, kuris neretai pašiepiamas viešojoje erdvėje, ir čia sutikau ne vieną puikų dėstytoją, gabių studentų, pajutau atmosferą, kai gali dirbti įvairių pažiūrų žmonės, net ir kritiškai vertinantys kai kuriuos šių dienų reiškinius Lietuvoje.

Tai ir suprantu kaip akademinę laisvę. Teisė į nuomonę, galimybė ją reikšti – vienas esminių Europos idėjos punktų. Ne Europos Sąjungos kaip institucijos, bet Europos kaip vertybės.

O tiems, kurie yra ES, kaip biurokratizuotos sistemos, entuziastai, kaip tik naudinga paklausyti euroskeptikų argumentų, kurie gali nepatikti, bet gal paskatins pamatyti situaciją iš kitos varpinės. Euroskeptikams siūlyčiau įsigilinti į euroentuziastų ir eurofederalistų mintis. Pati ES, kaip institucija, yra labai naudinga ir svarbi mūsų valstybei, tačiau ES ydos kyla iš pernelyg biurokratizuotos gražios Europos idėjos.

Suprasti šios gražios idėjos ištakas naudinga ne tik studentams, bet ir visiems mums.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"