TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Apie atsakingą ir neatsakingą kalbėjimą

2013 02 02 6:00

Įsivaizduokime situaciją: susirenka artimieji atsisveikinti su velioniu, kai staiga atsiranda ypata ir prie kapo duobės pradeda porinti, esą nėra čia ko raudoti, nes velionis visai nenusipelnęs tų ašarų. Mat prieš dešimt metų ypatos uošvės vištai, įlindusiai į jo daržą, koją pamušė. O juk demokratija, tad vištos gali vaikščioti kur nori!

Šokiruotiems velionio artimiesiems net ašaros išsenka, ir jie, užuot atlikę pareigą, dėl kurios yra susirinkę, pradeda svarstyti vištos reikalus: buvo ar nebuvo ši įlindusi į svetimą daržą, ir kokios galėtų būti jos teisės.

Tai - tipiškas neatsakingo kalbėjimo atvejis. Kaip jį vertinti iš šiuolaikinės viešo kalbėjimo kultūros pozicijų: ar laikyti demokratijos triumfu, ar pasityčiojimu iš susirinkusiųjų, iš klausytojų? Kadaise paprastas žmogus, ne didikas ir ne dvasininkas, savo nuomonę į viešąją erdvę galėjo išnešti nebent turgavietėje, "nuo bačkos".

Bėgo amžiai. Atsirado spauda, radijas, TV ir pagaliau - internetas. Niekur nedingo ir aikštės su "bačkomis". Erdvė reikštis - neribota. Galimybė reikštis - irgi beribė, norai - taip pat. Bet ar prisimenama viešo nuomonės reiškimo kultūra?

Kol gyvenome proletariato diktatūros sąlygomis, buvome verčiami laikytis visokiausių taisyklių, ideologinių (savo nuomonę privalėjome derinti su generaline partine nuomone) ir kitokių, grindžiamų sveiko proto bei logikos reikalavimais. Pavyzdžiui, jei būdavo organizuojamos konferencijos (simpoziumai, pasitarimai...) iš anksto numatyta bendra tema, oratoriai turėdavo tos temos laikytis ir kalbėti ne apie tai, kas jam tuo metu rūpi (pavyzdžiui, apie "batus"), o apie tai, kas nurodyta: apie "ratus".

Dabar, demokratinių laisvių laikotarpiu, reikalavimų lyg ir nebelikę. Mokslinėje konferencijoje, skirtoje fonetikos problemoms gvildenti, galima išgirsti pranešimų apie sintaksę. Auditorijoje, susirinkusioje pakalbėti apie holokaustą, gali nuskambėti reikalavimai apginti seksualinių mažumų teises, ir t. t.

Tautos atstovai ir užsienio svečiai, sukviesti prisiminti nelengvą mūsų tautos kelią į laisvę, pagerbti jos iškiliausius kovotojus, išklauso jau kažin kada girdėtas šiandien aukščiausią postą valstybėje užimančio asmens biografijos detales kompromato padaže.

Neskanu...

Net neginčijant politiškai ar kitaip angažuoto oratoriaus (arba rašytinio teksto autoriaus) teisės susideginti už "teisybę" ant viešosios nuomonės laužo, negalima nesuabejoti, ar tai savaime suponuoja ir teisę ant to laužo kepinti dar ir klausytojų auditoriją? Tačiau kas šiandien prisimena tokią smulkmeną, kaip žmonių teisė išgirsti tai, kam jie buvo pakviesti.

Akivaizdu, kad viešo kalbėjimo ir netgi rašymo "madas" ėmė diktuoti bulvarinė žiniasklaida, o jai svarbiausia - provokacija, šokas, skandalas. Ši mada iš sostinės atriedėjo ir iki valstybės pakraščių, praturtėjusi naujais niuansais, kurie dar labiau paryškino visuotinai įsigalintį ne tik viešo kalbėjimo, bet ir rašymo neatsakingumą, prasmės ir tikslo, laiko ir vietos specifikos nepaisymą.

Šiemet Sausio 13-osios išvakarėse vieno rajono laikraštyje be autoriaus pavardės buvo paskelbtas straipsnis "Partizanų aprašytieji "žygdarbiai" kelia tik siaubą". Anonimas visų pokario laisvės kovotojų veiklą nupiešė vien juodomis spalvomis, pavaizdavo juos kaip plėšikus ir banditus, o redakcija paslaugiai tai paviešino. Laikas, pasirinktas tokiam tekstui publikuoti, nelemtai susišaukia su Algirdo Paleckio insinuacijomis apie tai, kad Sausio 13-ąją "savi šaudė į savus". Ir nors redakcija aiškina to nenorėjusi, pilietinis blogis į viešąją erdvę jau paleistas...

O skaitytojai, kaip kitais panašiais atvejais klausytojai, stebisi: ar šiais demokratijos ir žodžio laisvės laikais kiekvienam piliečiui valia reikšti savo subjektyvią nuomonę bet kokiu jam rūpimu klausimu bet kokioje auditorijoje ir bet kokia proga, neatsižvelgiant į klausytojų/skaitytojų lūkesčius?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"