TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Apie Konstituciją, garbę ir politiko reputaciją

2006 11 06 0:00

Ką žino ir ką galvoja apie Konstituciją, garbę ir politiko reputaciją eilinis pilietis? Jei trumpai, tai žino mažai, bet pagalvoja dažniau, nei to reikėtų ramiam piliečio gyvenimui. Nes apie minėtą triadą imama mąstyti būtent tuomet, kai pajuntama jų ar jų deklaruojamų vertybių stoka viešame gyvenime. O juk tam, kad valstybė būtų saugi, o visuomenė - rami, turėtų būti atvirkščiai: apie Konstituciją, garbę ir politiko reputaciją kiekvienas pilietinės brandos amžiaus pasiekęs pilietis turėtų žinoti tiek, kad jokios spekuliacijos ta tema jo neturėtų išmušti iš vėžių.

Pavyzdžiui, kai labai gerbiamas labai garbingo amžiaus valstybės vadovas mėgina įteigti parlamentui, kad pastarojo svarbiausia funkcija - įstatymų leidimas, gerai susigiedojęs piliečių choras nedelsdamas turėtų priminti jam, jog įstatymų leidyba - tik viena iš dvidešimties Konstitucijoje nurodytų Seimo funkcijų, ir jos visos yra ne mažiau svarbios už įstatymų leidybą, tik vienos funkcijos Seimo kadencijos rėmuose yra vienkartinės ar proginės (pavyzdžiui, skirti Respublikos prezidento rinkimus, įvesti tiesioginį valdymą, karo ir nepaprastąją padėtį, nustatyti Respublikos administracinį suskirstymą), o kitos - nuolatinės.

Būtent nuolatinės funkcijos yra kasdieninė parlamentarų "duona" bei įtempto visuomenės dėmesio objektas, nes nuo jų rezultatų tiesiogiai priklauso piliečių saugumas, materialinė gerovė, fizinė bei psichinė sveikata. O be įstatymų leidybos, prie nuolatinių funkcijų priskirtina ir devintame 67 Konstitucijos straipsnio punkte numatyta Vyriausybės veiklos priežiūra bei keturioliktame punkte nurodyta valstybės biudžeto vykdymo priežiūra.

Atkreipkite dėmesį, mieli skaitytojai, į tokį faktą: kai tik Seimas prisimena jam priskirtas Vyriausybės ir biudžeto priežiūros funkcijas, visuomenė ima džiūgauti, o suinteresuoti pareigūnai, valstybės tarnautojai - priešingai: ima piktintis ir kaltinti Seimą užsiimant neva ne savo darbu. Taip buvo, kai vyriausybinėje koalicijoje dalyvavę socialliberalai įsteigė Audito komitetą, kuriam vadovavo Artūras Skardžius - labiausiai jo veikla piktinosi Vyriausybėje sėdėję koalicijos partneriai socialdemokratai, paskui parėmę nepasitikėjimo Seimo pirmininku Artūru Paulausku procedūrą. Taip atsitinka kaskart, kai Seime imamos kurti komisijos atskirų Vyriausybės institucijų ar pareigūnų veiklai tirti. Taip klostosi situacija šiandien, kai Seimas prisiminė, jog ir Valstybės saugumo departamentas (VSD) yra toji institucija, kurios veiklą Seimui privalu kontroliuoti ir prižiūrėti.

Vargu ar tikslinga dar kartą kedenti priežastis, kurios sužadino Seimo komiteto dėmesį minėtam departamentui ir kai kurių "valstybininkų" isteriją dėl to dėmesio.

Visuomenės nuomone, jei Seimo komitetas ir nusipelno priekaištų, tai pirmiausia dėl to, kad departamento veikla buvo susidomėta tik dabar, o ne anksčiau (prieš pusmetį, gal prieš pusantrų metų...), kai tik buvo pastebėti VSD vadovų bandymai savo ar slaptųjų dirigentų nuožiūra manipuliuoti turima informacija ir operatyviniais duomenimis. Bet su slapta informacija susipainiojusiems pareigūnams atrodo kitaip. Jiems aišku: jei visuomenė per savo išrinktuosius ims kontroliuoti VSD veiklą ir pareikalaus, kad slapta informacija išties tarnautų valstybės saugumui, o ne grupei pilkųjų kardinolų neįtikusiems asmenims šantažuoti, tai jų pilkajai galybei - galas. Kad to neįvyktų, slaptumo skraiste apsigaubę valstybinės reikšmės "kurmiai" abejotinos reputacijos politikų ir bestuburių žurnalistų lūpomis ima gąsdinti visuomenę, jog pradėjus tikrinti ir kontroliuoti vyriausybinių institucijų veiklą, bus sužlugdytos pačios institucijos.

Veltui gąsdinate! Ne taip seniai net prezidento instituciją revizavome ir prezidentą iš sosto iškrapštėme, ir nei prezidento institucija, nei juolab valstybė nesugriuvo...

O politiko reputaciją su(si)tepti taip lengva! Vieni, užsiglaudę už liberalaus prezidento nugaros, mėgino apsimesti užmiršę savo ryšius su SSRS represinėmis struktūromis, kiti nusipirko politiko mandatą už kokios nors "Dujotekanos" ar "Rubicon" pamėtėtus tūkstančius, vaikiškai, lyg E.Masiulis, apsimetę nesuprantą, jog nusigrindė jais kelią į pragarą... Dar kiti, kaip socialdemokratė I.Šiaulienė, iš demokratinės valstybės vertybių išbraukia darbą "už garbę", reikalaudami, kad už bet kokį pakrutėjimą tautos išrinktiesiems būtų užmokama grynaisiais ir kuo dosniau, kai tuo metu tūkstančiai jų rinkėjų pluša nuo ryto iki vakaro už tokius skatikus, kuriuos ir alga pavadinti gėda... O juk mieloji parlamentarė turėjo būti girdėjusi jei ne apie tautos pasitikėjimą gavusio politiko garbę, tai bent apie socialdemokratų partijos pamatines nuostatas ir joms atstovaujančio socialdemokrato garbę?

Aišku, tiesmukiškai nesakoma, kad reputaciją susitepęs politikas iškart praranda gebėjimus sveikai protauti ir valstybiškai mąstyti. Bet taip jau paprastai atsitinka, jog paslydęs ar praradęs garbę politikas praranda ir savo rinkėjų pasitikėjimą ir tampa pažeidžiamas bei prieinamas įvairaus plauko manipuliuotojams ar net valstybės priešams. Vėliau ar anksčiau ateina diena, kai kokia nors firma ar korporacija pareikalauja "atidirbti" investuotus rinkiminius tūkstančius mūsų, valstybe ir savo rinktais valdžios atstovais tikinčių eilinių piliečių interesų sąskaita.

O kai išrinktieji ima triūsti tik savo ir juos nupirkusių grupių naudai, rinkėjams lieka tik mirksėti ir stebėtis, kodėl Lietuvoje mažiausios Europoje algos ir pensijos, brangiausi vaistai, prasčiausia sveikatos sistema, kodėl visi, kas dar turi energijos kažko siekti, emigruoja ten, kur demokratija iš tiesų, o ne žodžiais įgyvendina daugumos, o ne korumpuotos mažumos valdžią.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"