TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Apie NATO ir Europą: kur D. Trumpas mane pagiria, o aš su juo sutinku

2016 04 15 6:00

Bjauriuosi beveik viskuo, kas susiję su Donaldu Trumpu, ypač jo neskrupulingais ryšiais su Rusijos mafijos veikėjais. Nemanau, kad šis verslininkas taps Respublikonų partijos kandidatu. Tačiau mudu sutariame dėl vieno dalyko: dabartinio pavidalo NATO negali ilgai išsilaikyti.

Praeitą savaitę Londone leidžiamame „The Times“ parašiau straipsnį, kuriame argumentavau, kad Europa, turinti 500 mln. gyventojų ir 20 trln. JAV dolerių BVP, savo gynybos srityje negali neribotą laiką kliautis Amerika (320 mln. gyventojų; 17 trln. dolerių BVP), ir netrukus socialiniuose tinkluose sulaukiau draugiško to pompastiško magnato išpūsta šukuosena atsiliepimo. Mažiau turtinga transatlantinio Aljanso partnerė ne vien padengia 70 proc. jo išlaidų, bet ir prisideda modernia ginkluote, sunkiuoju transportu, žvalgyba bei karybos išmanymu (taip pat suteikia galimybę surengti branduolinį puolimą, jeigu būtų nuspręsta pasinaudoti Aljanso saugumo garantijomis).

Vis dėlto JAV geopolitiniai, istoriniai ir asmeniniai ryšiai su Europa silpnėja. Kinija ilgalaikiams Amerikos interesams kelia didesnę grėsmę negu Rusija. Į pensiją išeina karta, užaugusi su istorijomis apie Berlyno sieną ir Normandijos paplūdimius, – žmonės, panašūs į senatorių Johną McCainą, kuriam dabar 79-eri. Jaunesni politikai niūniuoja kitokias melodijas.

Šį nuosmukį dar labiau blogina pojūtis, kad Europa yra nedėkinga ir linkusi apgaudinėti. Kai baigėsi šaltasis karas, NATO narės Europoje žadėjo skirti gynybai 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto, tačiau dabar tai daro nedaugelis.

Dar blogiau – gynybai numatytos lėšos daugiausia nukreipiamos atlyginimams mokėti, o ne ginkluotei ir technikai įsigyti. Technologijoms modernėjant atotrūkis tarp Amerikos ir Europos karinio pajėgumo didėja.

2011 metais tuometis gynybos sekretorius Robertas Gatesas savo niūrioje kalboje perspėjo europiečius: „Mažėja JAV Kongreso – ir plačiųjų Amerikos politikos sluoksnių – nusiteikimas bei kantrybė eikvoti vis daugiau svarbių lėšų šalims, kurios akivaizdžiai nenori skirti reikiamų išteklių arba imtis būtinų pokyčių, kad taptų rimtomis pajėgiomis partnerėmis ir apsigintų pačios.“

Nuo to laiko žemyno saugumo skauduliai dar labiau padidėjo. Sirija nugrimzdo į pilietinį karą, IS (džihadistų judėjimas „Islamo valstybė“) įsitvirtino Irake, o Libija nusirito į anarchiją. Nesulaikomas migrantų srautas padidino populistų populiarumą ir pabrėžė Europos nesutarimus. Rusija sėkmingai užpuolė Ukrainą ir kelia grėsmę ne vien NATO pafrontės valstybėms – Estijai, Latvijai, Lietuvai, bet ir Aljansui nepriklausančioms Švedijai bei Suomijai.

Amerika reagavo pagirtinai – dislokavo sunkiąją artileriją ir tankus Lenkijoje bei gretimose šalyse, kad „padrąsintų“ jas, keturgubai žada padidinti karines išlaidas. Tačiau Europos atsakas buvo vangus ir irzlus. Dauguma valstybių verčiau suktų verslą su Rusija, o ne priešgyniautų ponui Putinui.

Aišku, viskas pakrypsta kitaip, kai jų pačių saugumui iškyla tiesioginė grėsmė, tokia kaip terorizmas. Tos pačios valstybės, kurios putojo dėl Edwardo Snowdeno paviešinimų, kad Amerikos žvalgybos agentūros renka užsienio žvalgybos duomenis, dabar maldauja tų agentūrų padėti sekti, klausytis ir šifruoti džihadistų ryšius.

Išmintingi amerikiečiai suvokia: dėl jų šalies nacionalinių interesų būtina pasirūpinti, kad Europa išliktų stipri, klestinti ir vieninga, mat padedama sąjungininkių (įskaitant Japoniją) Amerika vis dar gali būti pajėgi duoti toną pasauliui. Jei liktų viena, Ameriką balsų dauguma (o galiausiai ir karine persvara) greičiausiai pranoktų Kinija su savo sąjungininkėmis. Amerikiečiai taip pat žino, kad nesustabdžius Kremliaus jo kieme – Rytų Europoje, ateityje Rusija gali tapti dar didesne grėsme JAV interesams.

Vis dėlto yra tam tikros ribos, o pono Trumpo kunkuliuojantis nekantrumas jas tik paryškina. Mums, europiečiams, reikia skubiai didinti gynybos išlaidas ir nukreipti jas išmintingai, kad sukauptume išteklių bei pajėgų. Taip pat turime ruoštis tai dienai, kai Jungtinės Valstijos nebebus mūsų saugumą užtikrinantis skėtis. Tai darydami tik padidinsime tikimybę, kad geriausia Europos sąjungininkė pasiliks.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"