TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Apie politiką ir moralę

2012 11 24 7:10

Sujudimas dėl valdančiosios koalicijos rimsta, ji sudaryta. Intriga išlieka tik dėl Vyriausybės sudėties, tačiau ir šis klausimas turi būti išspręstas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo ministro pirmininko paskyrimo. Tiesiog taip nurodo mūsų Konstitucija - per šį laikotarpį premjeras pristato Seimui savo sudarytą bei prezidento patvirtintą Vyriausybę ir pateikia svarstyti jos programą.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė iškart po Seimo rinkimų išsakė savo nuomonę, kad Darbo partija (DP) negali dalyvauti valdančiojoje koalicijoje. Kaip matome, DP tapo viena valdančiųjų partijų. Paskui šalies vadovė viešai deklaravo, kad teisiamųjų suole sėdinčios partijos nariai neturėtų būti Vyriausybės nariais. Viešojoje erdvėje jau sklandė teiginiai, kad DP teks ieškotis nepartinių kandidatų į jai tekusius keturis ministrų postus.

Kaip dabar pasielgs prezidentė - sutiks ar nesutiks su "darbiečių" buvimu ministrais?

Besibaigiantis sujudimas dėl valdančiosios koalicijos ir jos sudaromos Vyriausybės kelia minčių apie politikos ir moralės santykį. Vertinant politiškai, yra rinkimų rezultatai, pagal kuriuos į Seimą pateko septynios partijos. Jos susitaria tarpusavyje, kas sudarys valdančiąją daugumą, o kas liks mažumoje. Vienas Amerikos Konstitucijos autorių Jamesas Madisonas (1751-1836) yra pasakęs, kad daugumos sąvoka - tai fikcija, jog visuomenėje nėra daugumos, o yra tik aibė mažumų, galinčių vienytis ir skaidytis. Tai tinka ir mūsų parlamentui - jame yra septynios mažumos, keturios susivienijo ir sudarė daugumą, o trys liko mažumoje.

Tačiau prezidentė aiškiai pasakė, kad ši politinė aritmetika, šis galios pasiskirstymas Seime turi moralinį aspektą - teisiamai partijai veržtis į vykdomąją valdžią yra amoralu. Kaip suderinti ir apskritai ar įmanoma suderinti politinę ir moralinę naujosios valdančiosios koalicijos sudarymo puses?

Vienas stipriausių mūsų politikos filosofų, Vilniaus universiteto profesorius Alvydas Jokubaitis siūlo skirti keturis moralės ir politikos santykio aiškinimus. Pirmasis požiūris pripažįsta moralės ir politikos sferų autonomiškumą, bet kartu stengiasi parodyti, kad tarp jų nėra jokio didesnio nesutarimo, kad tarp moralės ir politikos egzistuoja tam tikra pusiausvyra ir harmonija.

Antrojo požiūrio šalininkai politiką laiko kiek svarbesniu dalyku už moralę, tai yra jie moralės ir politikos pusiausvyrą pažeidžia antrosios naudai. Šis požiūris visada viliojo įvairiausių pakraipų radikalus, kurie politinėmis priemonėmis tikėdavosi greitai sukurti naują žmogų.

Trečiasis požiūris yra priešingas antrajam - jis pagrįstas moralės reikšmės iškėlimu. Jo šalininkai stengėsi įrodyti, kad dorovinga visuomenė gali apsieiti be politinio žmonių santykių reguliavimo, t. y. be valstybės, todėl dauguma šią filosofinę poziciją gynusių autorių nuolat balansavo ties anarchizmo riba.

Ketvirtasis aiškinimas numato visišką moralės ir politikos atskyrimą, tačiau, A.Jokubaičio manymu, tai tik teorinė, praktiškai neįgyvendinama galimybė.

Kaip matome, politinėje filosofijoje nėra vieno politikos ir moralės santykio aiškinimo. Sunkiausia patikėti pirmuoju aiškinimu apie politikos ir moralės harmoniją. Naujos valdančiosios koalicijos sudarymas aiškiai rodo, kad politika yra svarbesnis dalykas už moralę. Tačiau tą patį rodo ir ką tik kadenciją baigusio Seimo valdančiosios koalicijos veikla - DP teisiamųjų suole sėdi jau šešeri metai, tačiau nei konservatoriams, nei liberalams tai netrukdė prašyti šios partijos paramos per jiems svarbius balsavimus. O ką jau kalbėti apie tai, kad 2009 metais DP buvo kviečiama į valdančiąją koaliciją.

Taip norom nenorom peršasi mintis, kad politika ir moralė gal iš viso nesuderinamos. Visuomenėje grumiasi daugybė skirtingų interesų. Žmonės, besivadinantys politikais, siūlo įvairius šių interesų derinimo būdus, o gavę valdžią bando šiuos būdus įgyvendinti. Be to, nereikia pamiršti, kad politikai turi ir savų interesų, kurių svarbiausias - išlikti politikoje. Politikos teorijoje yra ir nuomonė, kad išlikti politikoje - vienintelis politikų tikslas, o visa kita tėra priemonės, kuriomis siekiama šio tikslo.

Tačiau ar galima savų tikslų siekti bet kokiomis priemonėmis? Ar įsivaizduojame visuomenę be jokių moralės normų? Iš istorijos žinome, kad per karus, revoliucijas ir kitokius socialinius sukrėtimus šios normos susilpnėja ir žmonės padaro siaubingų dalykų. Moralė nėra kažkas, kas primesta mums iš šalies, ji yra žmonių elgesio reguliavimo būdas, susiklostęs per ilgaamžį žmonių bendravimą.

Be bendrųjų moralės normų, egzistuoja ir specialiosios, skirtos atskirų profesijų atstovams ir vadinamos profesine etika. Visi žinome, kad yra pedagogo, gydytojo, žurnalisto etika, todėl turėtų egzistuoti ir politiko etika - tam tikri užrašyti ar numanomi reikalavimai šios Lietuvoje dar labai naujos profesijos atstovams.

Tačiau šie reikalavimai patys savaime nieko nereiškia, dar turi būti paties profesionalo vidinis subjektyvus santykis su šiais reikalavimais. Analizuodami šį santykį niekaip neapsieisime be profesinės sąžinės sąvokos, kuria nusakomas profesionalo elgesio vidinis vertintojas ir reguliuotojas.

Deja, tenka liūdnai konstatuoti, kad daugeliui mūsų politikų kalbos apie politiko profesinę etiką yra kalbos apie toli kosmose esančius dalykus. Todėl prezidentė padarė gerą darbą - bent jau pasakė, kad ir politikoje yra tam tikros moralinės normos, kurių nesilaikymas neigiamai veikia ir visuomenę, ir valstybę. Ar tai neliks tik žodžiai, parodys Vyriausybės sudėties tvirtinimas. 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"