TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Apie reformas - paprastai

2008 09 25 0:00

Kai Lietuva pabėgo iš Sovietų Sąjungos ir pasiskelbė sugrįžusi į Europą, tam tikrą dalį lietuvių ištiko lyg psichologinis šokas: jie prarado pasitikėjimą savimi, savo tautos kultūriniu moksliniu potencialu ir net paprasčiausiai tupyklai ar kiaulių fermai įrengti šaukiasi užsienio specialistų patyrimo bei patarimų...

O ką jau kalbėti apie sistemines, pavyzdžiui, švietimo, mokslo ar sveikatos reformas! Keičiasi ministrai ir ministerių kabineto vadovai, bet visi pučia į tą pačią dūdą: reformuokim nors ir nežmoniškai, bet tik kitoniškai, ne taip, kaip iki šiol, ne lietuviškai.

Tačiau ir šitas šokiruojantis lietuviško mentaliteto, tradicijų ir poreikių nepaisymas viso labo yra tik figos lapelis. Juo modernios Lietuvos kūrėjai mėgina pridengti tikruosius reformų tikslus, kuriuos paviešinti net ir ciniškiems valdininkams pritrūksta drąsos. Mat tokią reformą savo arkliui senų senovėje (kai dar niekas nekalbėjo apie toleranciją ir tautinių mažumų teises) mėgino pritaikyti čigonas: jis nutarė išmokyti arklį dirbti neėdusį. Ir reforma jau buvo pradėta, tačiau penktą ar šeštą dieną reformuojamas arklys ėmė ir nudvėsė...

Lietuvos valdininkai, matyt, tikisi, kad lietuviai pasirodys esą ištvermingesni už čigono arklį.

Mokytojai, aukštųjų mokyklų dėstytojai, gydytojai reformomis pratinami prie vis didėjančių darbo krūvių, augančių ir nuolat besikeičiančių reikalavimų, paskui kuriuos niekaip nespėja skurdūs, formaliai, bet ne realiai keliami atlyginimai. Be to, sveikatos ir švietimo reformos buvo pradėtos nuo kaimų bei miestelių mokyklų ir ligoninių naikinimo, visą tą griovimo vajų pavadinus švietimo ir sveikatos įstaigų tinklo optimizavimu.

Skamba kitoniškai, tad ir rezultatas toks, kokio reikėjo tikėtis, - nežmoniškas. Antihumaniškas. Antitautiškas - antilietuviškas.

Nyksta mokytojai, taip pat ir kvalifikuotas medicinos personalas, o be jų - nei švietimo, nei mokslo, nei sveikatos. Čigonišką reformą puikiai ištveria tik direktoriai, inspektoriai, vyr. gydytojai ir ministerijų valdininkai, kurie nei gydo, nei moko... Todėl Lietuvoje smarkiai sumažėjo išsilavinusių, kultūringų, sveikų lietuvių. O nesveiki, nekultūringi ir į valdžią renka tokius, kaip jie patys: nesveikus, neišsilavinusius. Užtat galime "didžiuotis", kad biudžeto asignavimai toms sritims - vieni kukliausių visoje Europos Sąjungoje.

Jei reformomis ir buvo siekiama to, kad mokslas, švietimas (kaip ir sveikatos apsauga) valstybei atsieitų kuo pigiau (matyt, užmiršus, kad pigi prekė dažniausiai - prasta prekė), tai, ko gero, galima būtų skelbti apie pasiektą finišą. Pagal patikslintą 2009 metų valstybės biudžeto asignavimų mokslui ir studijoms paskirstymo projektą 14 universitetų ir 34 valstybės bei universitetų mokslo institutams skirta vos 0,63 proc. Finansų ministerijos prognozuoto 2009 metų šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), kai jiems 2008 metų Valstybės biudžeto įstatymu buvo skirta 0,76 proc. BVP.

Bet ir tai - tik katino ašaros prisiminus, kad pagal 2000 metais priimtą Mokslo ir švietimo ilgalaikio finansavimo įstatymą bei politinių partijų ir akademinės bendruomenės institucijų pasirašytą memorandumą, siekiant ekonominės ir socialinės pažangos, buvo garantuota, kad nuo 2004 metų iš biudžeto mokslui ir studijoms bus skiriama ne mažiau kaip 2 proc. BVP!

Iš tikrųjų nuo 2002 metų buvo skiriama mažiau nei 1 procentas. Ypač skurdžiai finansuojami moksliniai tyrimai (2009 m. mokslo institutams planuojama skirti tik 0,1 proc. BVP), nors ES ekspertai dar 2000 metais rekomendavo Lietuvai pirma sukurti svarų mokslinį potencialą, iš biudžeto moksliniams tyrimams skiriant ne mažiau nei 1-1,3 proc. BVP, ir tik paskui leisti verslininkams perimti didesnę mokslo finansavimo dalį (pvz., kuriant visokius ten "slėnius"...).

Mokslininkai, kaip žinoma, - aukštesnė struktūra nei čigono arklys, jie, net ir "pasodinti ant bado dietos", iki šiol vis dar ką nors sukuria, o kai kurie "bandomieji" net į naujas mokslo aukštumas įkopė. Tačiau ir žmogaus ištvermė turi ribas... Lietuvos mokslo institucijų tarybų pirmininkų konferencijos prezidento profesoriaus Broniaus Kaulakio nuomone, toks mokslo finansavimo susinimas "kelia didžiausias problemas ir grėsmes net nacionaliniam saugumui", o aukštajam mokslui pranašaujama neišvengiama degradacija įvairiais aspektais.

Nuomonė, atvirai kalbant, grėsminga, nes Lietuva yra toks kraštas, kur pildosi būtent pesimistiniai scenarijai ir pranašystės. Prisiminkime, kaip greit pildosi Vilniaus licėjaus direktoriaus Sauliaus Jurkevičiaus prieš metus išsakyta pranašystė, kad Lietuvos mokyklose tuoj nebeliks mokytojų...

Galbūt kai kas norėtų toje ubago dietoje įžiūrėti pastangas taupyti biudžeto lėšas gresiant ekonomikos krizei? Tokiems naivuoliams galima būtų priminti ir planuojamą Seimo išlaidų didinimą keliais milijonais užsienio kelionėms ir limuzinams bei ministrų savireklamos pomėgį už mokesčių mokėtojų pinigus, taip pat daugybę kitų milijonų, nekukliai išleidžiamų valdančiųjų kastos, bet ne paprastų žmonių poreikiams tenkinti. Net ir švietimo bei mokslo sistemoje matome tokį patį ydingą lėšų skirstymą, panašesnį į švaistymą. Mat šalia finansų mažinimo mokslui Vyriausybė 2009 metų projekte numatė didinti išlaidas administravimui, stipendijų fondui ir ūkio reikalams...

O jei kas manė, kad mokslo reformą reikėtų pradėti ne nuo išlaidų didinimo administracijai, o nuo mokslininkų, dėstytojų kvalifikacijos kėlimo, moksliniams tyrimams būtinos ekonominės ir mokslinės techninės bazės sukūrimo, gali pirkti bilietą į kitą pasaulio pakraštį. Tokie gudruoliai Lietuvai nereikalingi.

Net ir šių metų pavasarį gerbiamų seimūnų Gintaro Steponavičiaus ir Andriaus Kubiliaus Seime įregistruotame reforminiame Mokslo ir studijų įstatymo projekte daug dėmesio skiriama mokslo administravimui (kartu su "studento krepšelio" įvedimu), o mokslininkai, jų poreikiai ir galimybės paliekami paraštėse, lyg ir už scenos. O juk universitetų moksliniam potencialui augti universitetų valdymas nėra lemiamas veiksnys. Universitetų gyvenimo šerdį sudaro mokslininkų intelektinė veikla, kuri nepaklūsta biudžeto ar personalo valdymo taisyklėms, o neretai ir apskritai nepasiduoda reglamentavimui.

Kaip taikliai apibūdino vienas interneto lankytojas, "išvis ta "reforma" - kaip kulinarijos knyga "Pigiai ir skaniai". Kai kam buvo labai skanu, bet mokytojui apkarto. Ką gi - tas godumas kainuos tautai dvigubai brangiau".

Neperdedant galima reziumuoti: tokia reforma, kuri šiandien vykdoma švietimo ir sveikatos apsaugos eilinių darbuotojų ekonominio, moralinio ir intelektinio susinimo sąskaita, yra nusikaltimas tautai ir kelią grėsmę visavertės (o ne debilų) tautos egzistencijai.

Dar paprasčiau kalbant: pirma pinigai tam, kuris vykdo ir skatina (mokslinę, švietimo, sveikatos...) veiklą, paskui - inovacija, reforma, o dar paskiau - premijos (arba nuobaudos) reformų iniciatoriams.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"