TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Apie teisinio nihilizmo priežastis

2015 02 26 6:00

1990 metų vasario 22-ąją Anglijoje buvo paskelbta Nusikaltimų aukų chartija. Šią dieną visoje Europoje minima Nusikaltimų aukų rėmimo diena, kurią galėtume įvardyti kaip kovos už žmogaus saugumą diena.

Prisimename Konstitucijoje įtvirtintą tiesą, kad piliečių saugumą garantuoja valstybė. Tačiau kasdienybėje vis labiau įprantame tuo saugumu rūpintis patys: vieni - stengdamiesi neišsišokti ir kantriai vykdydami bet kokius biurokratų reikalavimus, kiti - beatodairiškai rizikuodami, tikėdami: jeigu vienąkart pavyko išsisukti, ko gero, pavyks ir vėliau. Ir ką gi, tokios sėkmės pavyzdžių - per akis. Kuo didesnis sukčius, tuo geriau jam sekasi bėgti. Esama manančiųjų, kad “tyrumas prieš įstatymą” nebūtinas net žengiantiesiems į politiką... O ką, įstatymus (juo labiau visokius juos ”tobulinančius” nutarimus bei rekomendacijas) irgi ne šventieji lipdo. Tad ar bereikia stebėtis, jog postulatą apie valstybę, kaip saugumo garantą, lietuviai prisimena tik tuomet, kai jų reikalų nesugeba išspręsti televizijų gelbėtojai. Gerai, kad šių apsčiai turime, o jų paslaugos, skirtingai nei kvalifikuoto teisininko, nieko nekainuoja. Lietuviai, protestuojantys prieš Norvegijos vaiko teisių saugotojus, reikalauja, kad Lietuvos valstybė įsikištų ir neleistų atimti iš jų vaikų. Žinoma, čia dalyvauja ir televizija, nes kas gi daugiau išklausys nuomones visų "nukentėjusių teisuolių", reiškiančių tik viena: kodėl svetimoje valstybėje negaliu elgtis taip, kaip esu įpratęs, - nesidomėti, nepaisyti, ignoruoti jos įstatymus, nuostatas, taisykles, o pareigas (ir savo vaikams) prisiminti tik tuomet ir tik tiek, kiek man tai patogu...

Paradoksalu, tačiau mūsų šalyje, kurioje pastarąjį dešimtmetį kas antra kolegija rengia teisininkus, klesti teisės neišmanymas ir - dar blogiau - teisinis nihilizmas.

Nusikaltimų aukų rėmimo asociacijos (NARA) pirmininkas, Mykolo Romerio universiteto profesorius Petras Ancelis sako, jog pagrindinė bėda, kad mūsų šalyje žmogaus saugumui neskiriama reikiamo dėmesio. “Man, kaip teisininkui, atrodo, jog viena šios problemos priežasčių - teisinio reglamentavimo painiavos. Maždaug nuo 2008 metų Lietuvoje prasidėjo naujas teisės įtvirtinimo būdas - ne kodeksais ir jų pataisomis, bet įvairiais įsakymais, rekomendacijomis, kurių vis daugėja", - pažymi jis. Nukentėjusysis turi teisę kreiptis į policiją, prokuratūrą, jo prašymas privalo būti užregistruotas ir aktyviai tiriamas. Tačiau dabar generalinio prokuroro įsakymai rekomenduoja kitokią tvarką: prašymas priimamas, tačiau tyrimas gali būti ir nepradėtas arba pradėtas tik po 5 dienų, o gali būti ir sustabdytas. Anksčiau patirta žala buvo skaičiuojama nuo 1 MGL, dabar - nuo 2 iki 5 MGL. Nuo šių metų pradžios įsigaliojo bendru policijos generalinio komisaro ir generalinio prokuroro raštu patvirtintas dokumentas dėl ikiteisminių tyrimų prioritetų nustatymo tvarkos. Nepatekusių tarp prioritetų nusikalstamų veikų tyrimas gali būti stabdomas jau po 5 dienų. Baudžiamojo proceso kodekse (BPK) tokių terminų nėra, tai kodėl gali atsirasti bet kokio raštelio viršenybė prieš kodeksą? "Tuo metu, kai Europoje siekiama, kad žmonės jaustųsi saugiai ir tvarkos sergėtojai būtų kuo arčiau žmonių, mūsų policija vis labiau tolsta nuo žmogaus. Jau dabar policijos komisariatuose lieka vis mažiau tyrėjų, tad ištikus bėdai sunku ką prisišaukti. Žmogui tenka vykti į apskritį. O kai tokie atstumai ir toks gyvenimo lygis, tiesos paieškos gerokai komplikuojasi", - teigia P. Ancelis.

Nors Konstitucijoje įtvirtintas dominuojantis prokuroro vaidmuo ikiteisminiame tyrime, pastaraisiais metais dėl tarpusavyje suderintų instrukcijų ikiteisminius tyrimus leidžiama pradėti (arba nepradėti) ir jiems vadovauti policijai. Taip įsitvirtina ydingas selektyvaus teisingumo metodas. NARA ne kartą bandė atkreipti į tuos dalykus Teisingumo ministerijos ir visuomenės dėmesį, tačiau reakcijos nesulaukė.

Nuo įvairių nusikaltimų kasmet Lietuvoje nukenčia apie 50 tūkst. asmenų. Mūsų šalyje gyventojų sparčiai mažėja, todėl per keletą metų gali nebelikti žmogaus, kuris nebūtų tapęs nusikaltimo auka. Tačiau, pasak prof. P. Ancelio, ir šio termino apibrėžimas Lietuvos teisėje nėra visiškai tikslus. NARA kreipėsi į Teisingumo ministeriją, pateikdama BPK pataisų projektą, kuriame siūloma patikslinti nusikaltimo aukos apibrėžimą. Projekte nukentėjusiuoju siūloma laikyti fizinį asmenį, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės arba neturtinės žalos, ir kad savo teises jis turi įgyti nuo pranešimo apie nusikalstamą veiką registravimo momento.

Žmonės įstatymų turėtų ne tiek bijoti, kiek juos gerbti. Tuomet neliktų dirvos teisiniam nihilizmui klestėti. Tačiau jeigu žmogus nebus apsuptas dėmesio, nieko gera nesulauksime. Jau matome, kad nemenka dalis visuomenės, ypač jaunimo, linkusi elgtis atsainiai ir savanaudiškai, ignoruoja įstatymus, laikosi “stručio politikos” - nematyti, negirdėti, nepranešti. O juk daugelyje valstybių užkirsti kelią teisės pažeidimams, įsikišti, pranešti - įtvirtinta piliečio pareiga. Pagaliau privalome sąmonėti ir suvokti, jog atsakomybė turi būti abipusė: valstybės nėra be piliečių, be mokesčių mokėtojų, be kita ko, išlaikančių ir teisėsaugos sistemą, vadinasi, mokančių už savo saugumą ir turinčių teisę jo reikalauti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"