TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Apie teismus ir sveiką protą

2015 06 10 6:00

Vienas pagrindinių demokratijos atpažinimo ženklų - valdžių padalijimo principas, kurio laikytis privalu kiekvienam su valstybės valdymo sąranga susijusiam piliečiui. Atrodytų, savaime suprantama aksioma neturėtų kelti abejonių, juolab kad ji aiškiai išdėstyta Konstitucijoje, kuria grįsta visa teisėkūra. 

Tačiau kurgi yra riba, skirianti galios atribojimus ir vienos valdžios atstovų galimą piktnaudžiavimą kitos atžvilgiu? Ar tikrai valstybės politikai, vykdydami savo konstitucinę pareigą bei atstovaudami tautai, netenka teisės komentuoti teismų sprendimų, nepaisant jų turinio prieštaravimo sveikam protui?

Žinoma, kiekvienas išpažįstantis demokratines vertybes ir gyvenantis pagal įstatymus privalo paklusti teismo sprendimui ir jį gerbti. Netgi nepaisant atvejų, kai teismas, pripažindamas savo bejėgiškumą, išteisina karo nusikaltėlius, paniekinusius mūsų valstybę kūrusių bei už ją kovojusių žmonių garbę ir orumą. Netgi nepaisant aplinkybių, kai vienas tų teisėjų viešai atsakomybę permeta prokurorui, kuris suformuluoja kaltinimą iš anksto žinodamas, kad jo neįmanoma patenkinti. Kitu atveju tektų suabejoti to prokuroro profesionalumu ir kompetencija, o tai yra ne mažesnė blogybė, kalbant apie teisingumo vykdymą.

Kaip nesusipratimas yra ir aplinkybė, kai valstybinės reikšmės bylos nagrinėjimas patikimas teisėjui, kurio veiksmus Teisėjų etikos ir drausmės komisija pripažino prasilenkus su teisėjo etika ir geru vardu. Tiesa, vėliau kitos komisijos sprendimas buvo atšauktas, idant šiandien karo nusikaltėlius nuo bausmės atleidęs teisėjas galėtų būti perkeltas į aukštesnes pareigas, nors laisvu nuo teisėjo mantijos dėvėjimo metu savo grafomaniškais viešais straipsniais besityčiodamas iš įstatymus leidžiamosios valdžios atstovų įžūliausiu būdu galbūt pažeidė valdžių atskyrimo principą.

Tad kyla klausimas: ar politikas, išrinktas žmonių, besitikinčių jų atstovavimo ir teisingumo, turi tylėti, kai tyčiojamasi iš istorinės atminties, kai pažeidžiami mūsų valstybės interesai, kai sukuriamas precedentas, nubraukiantis visas mūsų švietimo sistemos desperatiškas pastangas patriotiškai auklėti jaunimą? Mano atsakymas – ne, nes kitu atveju kyla grėsmė, kad mūsų valstybės politiką bei tautos teisėtus lūkesčius pradės formuoti ne teisėtai išrinkta valdžia, o asmenys, prisidengiantys fraze „vsio zakonno“, savo teisėtais veiksmais tiesiogiai veikiantys teisėtą valdžią, tuo sukeldami neteisėtą veiksmą, nes valdžių atskyrimo principas yra privalomas visoms grandims.

Tiesa, kas gi galėtų paneigti galimybę, kad tokiais kontroversiškais sprendimais ir elgesiu garsėjantys teisėsaugos atstovai nesiruošia tapti politikais, tokiu būdu atkreipdami į save potencialių rinkėjų dėmesį. Beje, precedentų jau būta, kai teisėjo mantijos atsikratę asmenys tampa Seimo nariais, o paskui, pamynę savo pareigą ir priesaiką, gėdingai sprunka nuo teisingumo, reguliariai reikalaudami „teisingumo“, siekia prisiteisti „teisėtą“ atlygį.

Ne mažiau svarbus ir gerbtinas yra nekaltumo prezumpcijos principas. Ir jeigu karo nusikaltėlių išteisinimo atveju ši taisyklė galioja, kodėl jos nepaisoma ne mažesnio teisingumo įgyvendinimo procesų atvejais, sustabdant Lietuvos savivaldybių tarybų narių įgaliojimus, turint galvoje aplinkybę, kad šie asmenys, viešai deklaravę savo teisinę padėtį, buvo išrinkti merais tiesioginiuose ir demokratiniuose rinkimuose.

Nekvestionuoju teismų sprendimų baudžiamųjų bylų dalyvių atžvilgiu, tačiau kaip paaiškinti visuomenei, kai teismas nušalina nuo teisėtai išrinkto mero pareigų, o toks procesas pagal įstatymus įmanomas tik savivaldybės tarybai nutarus? O kaip galima apkaltinti keliasdešimt tūkstančių rinkėjų, atidavusių savo balsą už žmogų, kuriuo tiki? Ar galima sustabdyti įgaliojimus, kuriuos suteikė ne koks nors asmuo ar bičiulių grupė, o žmonės, pasitikintys valstybe, suteikusia teisę išsirinkti savo atstovą?

Ir tarp politikų pasitaiko į nusikaltimus linkusių asmenų, tačiau net vienas buvusių prezidentų, šiurkščiai sulaužęs priesaiką, buvo pašalintas iš pareigų tik po galutinio Seimo nutarimo. Vienas buvusių Seimo narių, teistas ir pripažintas kaltu, neteko laisvės būdamas parlamentaru, bet teismas neatšaukė tautos suteiktų įgaliojimų, nes tai padaryti gali tik tokius įgaliojimus turintys patys tautos atstovai – Seimas, o visuotinai išrinktų merų atžvilgiu - savivaldybės taryba. Kitu atveju toks tiesmukas teismų veikimas, nušalinant tautos išrinktus politikus prieš įsiteisėjant kaltinamajam nuosprendžiui, įgauna politinio veikimo bruožų, prieštaraujančių valdžių padalijimo principui.

Tačiau net pripažįstant įtariamų ar kaltinamų asmenų galimybę nusikalsti visuomenei kyla klausimas: kodėl konkretūs teisėjai ir prokurorai, žinodami apie asmenų ketinimą dalyvauti rinkimuose, matydami tuos asmenis TV transliuojamuose viešuose debatuose, skaitydami apie juos žiniasklaidoje, nepajudino nė piršto, kad jie nebūtų įregistruoti kandidatais? Kodėl VRK, žinodama apie ikiteisminius tyrimus ir teismo procesus, registruodama kandidatus nesikreipė į teisėsaugos institucijas dėl tokių asmenų teisių suvaržymo? O gal tie teisėsaugos žmonės ir VRK nariai nesidomi politiniu gyvenimu ir neskaito laikraščių? Būtų keista. Tačiau teisėta. Bet kaip gali būti teisėta, kai nuteisti ir pripažinti kaltais Europos Parlamento ir Seimo nariai bei vienos savivaldybės meras toliau vykdo tautos patikėtas pareigas, o kiti, pagal įstatymus būdami nekalti, netenka rinkėjų suteiktų įgaliojimų?

Paradoksas? Gal. O gal vis dėlto tai - dvejopų standartų taikymas, neįmanomas demokratinėje visuomenėje, ar subtilus mėginimas viršyti valstybės ir tautos suteiktus įgaliojimus? Manau, kad apie tai reikia kalbėti.

DALINKIS:
0
1
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"