TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Apie „Titaniką“ ir demokratiją – „ontreep“

2016 07 27 6:00

Pastaraisiais metais skaitančiąją publiką neretai nustebina ir net šokiruoja Indijoje gimęs, o dabar JAV gyvenantis filosofas, politologas, rašytojas, islamo išpažinėjas Fareedas Zakaria. Iš jo knygų didžiausio rezonanso, ko gero, sulaukė 2003 metais pasirodžiusi „Laisvės ateitis. Neliberalioji demokratija namuose ir užsienyje“ (The Future of Freedom: Illiberal Democracy at Home and Abroad).

Autoriui rūpėjo įrodyti, kad Vakaruose paplito iškreiptas, klaidinantis demokratijos turinio bei prasmės supratimas. Demokratizacijos procesai esą painiojami su liberalizacijos procesais, liberalizmas – su laisve, laisvė tapatinama su teisinga politine sistema, o ši susiaurinama iki laisvų rinkimų. Tačiau demokratija, pasak filosofo, tėra valdymo forma, o ne esminis socialinės organizacijos bruožas, todėl ji negali būti nei savitikslis, nei visuomeninis politinis idealo įsikūnijimas. Demokratinė valdymo sistema nelaikoma absoliučiu gėriu, nes ji gali būti ir neliberali, gali nuvesti į daugumos tironiją, tarnauti autoritariniams valstybių vadovams.

Įrodinėdamas, kad demokratija JAV išsigimė ir jos jau nebegalima laikyti liberalia, filosofas remiasi konkrečiais pavyzdžiais. Tarp jų – tikroji iš „Titaniko“ išsigelbėjusių keleivių statistika, kuri visai neatitinka kinematografo pateiktos naujausios jos versijos.

F. Zakarios duomenimis, išsigelbėjo 100 proc. moterų ir vaikų, kurie keliavo vadinamąja pirmąja klase, iš antrosios klasės keleivių moterų ir vaikų išgelbėta beveik 80 procentų. Iš trečiąja klase plaukusių keleivių išsigelbėjo tik vyrai, ir tai – patys stipriausi, sugebėję užimti gelbėjimosi valtis, atstūmę silpnesniuosius. Jameso Camerono sukurtame filme viskas „ontreep“ – priešingai. Jame būtent turtingieji elgiasi tarsi grobuonys, jie, verždamiesi prie valčių, iš kelio šalino visus silpnesnius.

Ieškodamas atsakymo į klausimą, kodėl būtent taip pasielgė režisierius, filosofas aiškina, kad režisierių galėjo suklaidinti standartinis tapęs šiuolaikinis neturtingųjų įvaizdis, neva visi jie „geručiai“ ir „vargšiukai“. Tačiau etologai, tyrinėjantys gyvūnų instinktus ir jų nulemtą gyvūnų elgesį, pastebėjo, kad tie, kurie užima žemiausią tam tikros rūšies gyvūnų hierarchijos laiptelį ir yra padugnės tiesiogine šio žodžio prasme, net ir pagal savo „asmenybines“ savybes nusipelno būti vadinami padugnėmis. Jie – blogiausi iš blogiausių. Ir jei per dresūrą ar gudrius eksperimentus zoologams pavyksta iškelti vakardienos padugnę į dominuojančią padėtį, padaryti būrio, bandos, gaujos vadu, visa banda (būrys) ima skęsti kraujyje. Įdomiausia, kad ne tik gyvūnų, bet ir žmonių pasaulyje žiauriausi tampa vadai ar valdovai, į aukštą postą prasibrovę iš padugnių. Blogiausias savybes – pavydą, nedėkingumą, tūžmastį, žiaurumą – jie paskleidžia visuomenėje.

Tai teigia vienas garsiausių JAV analitikų. Kaip jo nuomonė koreliuoja su socializmo, lygybės, brolybės ideologais, su jų teiginiu, kad „valstybę valdyti gali kiekviena virėja“? Pagaliau ką, filosofo nuomone, galima priskirti prie visuomenės padugnių? Analizuodamas „Titaniko“ statistiką, jis priskyrė prie jų visus trečios klasės keleivius. Ar tai teisinga? Suprantama, trečiąja klase plaukė tik neturtingiausi keleiviai. Bet ar kiekvienas neturtingasis – padugnė? Tais laikais, kai skendo „Titanikas“, neturtingieji sudarė mažiausiai kultūros ragavusį sluoksnį, tačiau šiandien, kai į kultūros prisotintą turtingųjų sluoksnį prasiskverbė „naujieji“ turtuoliai – mafiozai, narkotikų baronai, korumpuoti politikai bei teisininkai – tarp pirmąja klase keliaujančių keleivių ir dorumo dėti lygybės ženklą būtų tokia pat klaida, kaip ir visus neturtinguosius priskirti prie padugnių.Todėl „Titaniko“ statistika gali būti naudinga nebent siekiant parodyti, kokią reikšmę visuomenės saugumui turi kultūra.

JAV patriotus ir gerbėjus gali šokiruoti F. Zakarios teiginys, kad demokratijos eksporto strategija, kuria vadovaujasi JAV vyriausybė, yra klaidinga ir nepajėgi šiuolaikiniame pasaulyje užtikrinti progreso bei laisvės. Tačiau jo argumentai verčia įsiklausyti. Filosofo įsitikinimu, demokratija – tai tik politinio proceso organizavimo forma, o ne jo turinys, todėl priešingai, nei tvirtina Baltųjų rūmų ideologai, demokratija negali pasiūlyti adekvataus šiandieninių problemų sprendimo būdo. Jei pažiūrėsime, kokią asmenybę dalis JAV piliečių kelia kandidatu į prezidentus arba prisiminsime, kokia nesėkmė ištiko prezidentą Baracką Obamą, mėginusį įvesti griežtą ginklų kontrolę, nenorom suabejosime šių dienų JAV demokratijos kokybe. Juk net ir po kruviniausių civilių šaudynių šios šalies lobistinei Nacionalinei šaunamųjų ginklų asociacijai vis dar pavyksta įtikinti amerikiečius, kad laisvė turėti ginklą savigynai ir yra tikroji laisvės išraiška.

Demokratija, pasak F. Zakarios, gali klestėti tik tose šalyse, kur visuomeninė sistema paremta konstituciniu liberalizmu. Jo nuomone, prieš diegiant demokratiją besivystančiose šalyse, pavyzdžiui, Irake, pirmiausia reikėjo sukurti ir įtvirtinti teisines konstitucinio liberalizmo institucijas.

O gal ne tik Artimųjų Rytų šalyse, bet ir posovietinėje erdvėje demokratines reformas vertėjo pradėti ne nuo „prichvatizacijos“, o nuo teisinės sistemos reformos, nuo tų pačių „konstitucinio liberalizmo institucijų“ sukūrimo ir įtvirtinimo? Juk jau pradėjome trečiąjį demokratinės Lietuvos dešimtmetį, o teisinėje sistemoje tebesiaučia chaosas, nihilizmas ir subjektyvizmas (pvz., teisinga tai, ką sugalvoju ir nusprendžiu „aš“...). Ko verta farsu tapusi pastarojo generalinio prokuroro skyrimo procedūra ar vadinamosios rezonansinės bylos, kuriose vienas po kito bliūkšta skambūs kaltinimai korupcija, kyšininkavimu, piktnaudžiavimu poveikiu, iškelti žinomiems politikams! Ar tai derėtų vadinti demokratijos pergale? O gal tai – demokratija „ontreep“?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"