TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Apie trapią atgimimo viltį

2008 01 11 0:00

Gera metus pradėti viltingai. Dar geriau, kai gražesnės ateities viltis turi realų pagrindą. Ir visų geriausia, kai pagaliau imi suprasti, ką turi dėl to padaryti.

Sociologų akimis, lietuvių visuomenė šiuos metus pradeda ne taip optimistiškai nusiteikusi nei praėjusiuosius. Galima tarti netgi taip - 2007-ieji buvo paskutinių politinių iliuzijų žlugimo metai.

Ir mąstanti visuomenė, ir visi rimtesni apžvalgininkai pagaliau konstatavo tautai ir valstybei pavojingą politinės sistemos degradavimą. Be to, visi laisvesni komentatoriai bendrai nurodo ir degradacijos priežastį. Tai - absoliutus stambiojo kapitalo įsigalėjimas.

Supratimas - jėga! Todėl dabar kaip tik ir galime rasti realių politinio atgimimo kelių. Juk dabartinė apgailėtina politikos būklė iš dalies yra nulemta ir objektyvių sąlygų.

Perėjimas į kapitalizmą buvo per daug greitas, kad valdančioji sistema būtų galėjusi tinkamai transformuotis, atsižvelgdama į viešąjį interesą. Išskyrus Sąjūdžio pirmeivius, gabiausi lyderiai ėjo į verslą, o ne į politiką. Nebent politika taip pat buvo suprantama kaip verslas.

Taigi dabar svarbiausia visuomenės užduotis - atskirti verslą nuo politikos. Aišku viena - lengva nebus. Ir dėl to, kad verslo santykiai yra persmelkę visą politinę sistemą. Ir dėl to, kad šis įsismelkimas būdingas visoms kapitalistinėms demokratijoms. Nors sėkmingiausiose iš jų jis turi aiškiai nubrėžtas ribas.

Štai to mums ir trūksta - ribų nusistatymo.

Praėję metai čia itin pamokomi. Tokio akivaizdaus valstybės užvaldymo (prichvatizavimo) mes dar nematėme. Pilkojo oligarchijos ambasadoriaus G. Kirkilo vyriausybė pasiekė patį dugną. Toliau jau atrodo nėbėra kur.

Nebent "Dujotekanos" prezidentas R. Stonys būtų paskirtas VSD vadu, o gudrųjį "Maximos" suvalkietį Ž. Marcinkevičių išrinktume naujuoju prezidentu.

Taigi turime nuo ko atsispirti. Ir politinių vertinimų skalė gana aiški. Visi veiksmai, kurie apribotų pinigų įtaką politikai, turi būti vertinami teigiamai. Bent jau artimiausiu metu. Šią nuostatą gerai išgryninus, permainos ateis savaime.

Juk prieš akis - Seimo rinkimai. Begalinis permainų ilgesys! Ar galime tikėtis bent kiek rimtesnio politinio atsinaujinimo? Būsiu liūdnas realistas - vargu.

Tenka pritarti kategoriškam V. Radžvilo teiginiui - geriausia išeitis būtų naujos nesisteminės partijos atsiradimas. Šią idėją reikia visokeriopai palaikyti, tačiau kartu nepamirštant, kad greitas jos sustiprėjimas yra visiška utopija.

Naujai galingai partijai sukurti dabar yra visos prielaidos, tačiau tam reikėtų ir didelių pinigų. Iš kur ateitų tie naujieji uspaskichai ar borisovai? Ar sąžiningas lietuviškas kapitalas pasirengęs tokiai aukai?

O jeigu tai nebūtų patriotinė auka, kas ir kaip turėtų atidirbti?

Kitaip nei greitas oligarchinis projektas, sąmoningų piliečių remiama partija gali įsisiūbuoti tik pamažu ir dėl to - tik iki dar kitų rinkimų. Ir dėl to šiam darbui reikia tikrų pasišventėlių, o ne greitos valdžios mėgėjų. Iš čia ateitų ir tokios partijos stiprybė.

Nauja partija nuo pat pradžių susidurtų ir su vertybinio apsibrėžimo sunkumais. Juk nomenklatūrinių-oligarchinių, o tai reiškia surogatinių partijų pasaulyje, trūksta ne kokios nors vienos partijos, o viso partijų spektro!

Labiausiai, žinoma, trūksta tikros kairiosios partijos. Tačiau staigus jos atėjimas į valdžią būtų netgi pavojingas. Mėginimas greitai pakeisti dabar iki kraštutinumo iškreiptą darbo ir kapitalo balansą galėtų netgi apversti į nežinią plaukiantį valstybės laivelį.

Palankiausias dabar būtų centristinis krikščioniškosios demokratijos socialinis modelis, kuris pamažu atkurtų pažeistą teisingumą ir paprasto žmogaus orumą. Tačiau paradoksas - kaip tik dabar krikščioniškoji demokratija Lietuvoje visiškai išnyksta. Gaila, nors jos gyvastis ir buvo tik nominali.

Taigi mąstant apie artimiausių ketverių metų kadenciją tenka žvelgti į tas pačias iki gyvo kaulo įgrisusias politines jėgas. Ir taikant neišvengiamos realybės principą svarstyti, kurios iš jų dar pajėgios bent kiek atsinaujinti.

Pastangos demokratizuotis - štai koks būtų geriausias vertinimo testas. Pasinaudodama ikirinkimine situacija, visuomenė gali priversti politikus bent šiek tiek pajudėti teisinga linkme.

Dabar turi susiformuoti veiksminga NEABEJINGŲJŲ SĄJUNGA, kuri pradėtų spaudimą visais frontais. Spausti reikia ir iš išorės, ir iš vidaus. Todėl pavojingas yra noras marginalizuoti ir iš aukšto nurašyti visas be išimties partijas.

Tokiu antipartiniu patosu mes tampame panašūs į Rusiją. O juk elgtis reiktų atvirkščiai - skatinti žmones dalyvauti partijų veikloje ir jų visuomeninėje kontrolėje.

Kol kas į istorijos šiukšlyną išmesti galima tik Darbo partiją. Nebent paaiškėtų, kad ją finansavo koks "trinktelėjęs" filantropas, turėjęs vienintelį tikslą - atimti korupcinius pelnus iš "Dujotekanos".

Gera priemonė partinei nomenklatūrai įveikti būtų absoliutus (o ne dalinis, kaip dabar) rinkimų sąrašų reitingavimas. Tai, be abejonės, padidintų ir balsuotojų skaičių.

Taigi išvada tokia. Koncentruoti jėgas vien į naujos partijos kūrimą būtų pavojinga. Veikti reikia visomis įmanomomis kryptimis.

Reikia priversti partijas egoistinių interesų kovą keisti vertybių kova. Rinkimų metai turi tapti siūlomų sprendimų ir aiškių įsipareigojimų varžytynėmis. Partijos turi pajusti reiklų visuomenės alsavimą sau į nugarą.

Tik tada valstybę užvaldęs kapitalas atsitrauks ir ims dirbti bendram labui. Siena tarp žmonių ir politikos nebebus tokia aukšta.

Griauti šitą sieną reikia plyta po plytos. Žingsnis po žingsnio. Ilgai ir kantriai.

Žinoma, jei vis dar norime būti už savo likimą atsakinga tauta. Čia, Lietuvoje...

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"