TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Apie valdžios požiūrį į žemę

2014 02 18 6:00

Savaitgalį minėjome Vasario 16-ąją - Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Kaip įprasta, tądien skambėjo gražios šalies vadovų kalbos apie meilę, atsakomybę savo valstybei. Šventės išvakarėse ūkininkas iš Kupiškio, Seime išsakęs savo susirūpinimą dėl žemės, tapusios spekuliacijų objektu, paliudijo, kad šios valdžios kalbos dažnai yra tik muilo burbulas.

Juk tiek dabartinė, tiek ankstesnė valdžia, ir, žinoma, pati aukščiausioji, po 2004 metų nieko nedarė, kad būtų sudėti saugikliai, užkertantys kelią Lietuvos žemei tapti neskaidrių sandėrių, pasipelnymo objektu. Tokius saugiklius turi ne viena Europos Sąjungos (ES) valstybė. Ir dabar mūsų šalies valdžia nieko nebūtų dariusi, jei ne referendumo iniciatyva dėl žemės pardavimo užsieniečiams.

Ji tik dabar sukruto, kai tapo aišku, jog šią iniciatyvą parėmė apie 300 tūkst. Lietuvos piliečių. Ir ėmė gąsdinti, kad jei toks referendumas įvyktų, žemdirbiai prarastų ES išmokas, šalis mokėtų dideles baudas dėl narystės ES įsipareigojimų nevykdymo ar net turėtų palikti ES. Kai kurie šių argumentų gal ir pagrįsti. Būtent dėl to neagitavau už referendumą, nors iniciatyvą savo parašais parėmė ir daug gerų Lietuvos žmonių, - dabar jie už tai įžeidinėjami. Bet abiejose stovyklose būta ir asmeninių interesų. Apie juos - kada nors vėliau.

Šiandien mane domina kas kita. Atsiskleidė visiškai nauja referendumo, kaip pilietinės iniciatyvos, ypatybė. Ji leidžia visiems suvokti ne tik mūsų bėdas, įskaitant ir požiūrį į žemę.

Visi žinome, kad nuo pat pirmųjų nepriklausomybės atkūrimo dienų, ne tik tuos 10 metų, kai įstojome į ES, su žeme Lietuvoje dažnai elgtasi kaip su spekuliacijų objektu. Įvairių partijų atstovų balsais priimti įstatymai leido ją paversti "skrajojančiu" turtu, tuo pasinaudojo ne vienas įtakingas asmuo.

Įvyko daug visiškai nesąžiningų mainų - beverčiai sklypeliai keisti į sklypus prie jūros, ežerų, didžiųjų miestų centruose. Kiek valdžios žmonių tuo pasinaudojo? Kodėl apie tai iki šiol neturime informacijos ir kodėl nieko nedaroma, kad būtų ištaisyta skriauda valstybei ir jos žmonėms, kurie nenorėjo plėšti savo valstybės? Ilgai delsta, kad atsirastų įstatymas, reikalaujantis lygiaverčių žemės sklypų mainų. O gal ir jis atsirado tik tada, kai tie, kuriems reikėjo, savo reikalus jau buvo susitvarkę?

O paskui, palaiminus draudimą dėl žemės pardavimo užsieniečiams, nebuvo nieko daroma, kai prasidėjo žemės prekyba į kairę ir į dešinę apeinant įstatymus. Pirko užsienio juridiniai asmenys per tarpininkus Lietuvoje, kartais net savo turto neturinčius, nors tebetvirtinama, kad žemė kitų šalių piliečiams neparduodama.

Kiek žemės dabar turi Lietuvos piliečiai, o kiek jos jau parduota užsieniečiams spekuliaciniais tikslais? Ar gali kokia nors valstybės institucija atsakyti į šį klausimą? Jeigu negali, tegul paklausia ūkininkų. Minėtas ūkininkas iš Kupiškio teigė, kad vienas danas jo rajone supirko apie 1 tūkst. hektarų ir nieko su ja nedaro, nes laukia, kai Lietuva leis parduoti žemę užsieniečiams, kad pats ją galėtų brangiau parduoti. O kiek dar tokių "danų“ yra Lietuvoje? Ir ką darė mūsų valstybės institucijos, politikai, kurie savo kalbose pripažįsta, kad įstatymai apeinami? Kiek buvo apgauta žmonių, kurie manė prispaudus bėdai pardavę žemę kokiam nors Lietuvos piliečiui, o paaiškėjo - kad neaiškiai neapmokestinamajai bendrovei.

Tik dabar atsipeikėta ir pateiktas siūlymas dėl įstatymo, įpareigojančio skelbti atvejus, kai koks nors asmuo perleidžia kitam daugiau kaip 10 proc. turimo žemės turto akcijų. Ar tai reiškia, kad iki šiol šis procesas niekam nerūpėjo? Teko girdėti, kad viename rajone, valdomame "valstiečio" mero, žemės sandoriai atliekami tik su mero žinia, kuris, kaip teigiama, ten valdo didžiąją dalį žemių, nors viešai apie tai neskelbiama. Kiek tokių įvairioms partijoms priklausančių merų yra?

Panašūs pavyzdžiai rodo, kad valstybės ir jos politikų požiūriui į žemę būdingas didelis neskaidrumas. Iki šiol nesuprasta, kad galbūt neteisėtai praturtėję yra kaip tik tie, kurie žemės reikalus ir tvarkė.

Visa epopėja dėl valdžios požiūrio į žemę atskleidžia ir kitą referendumo svarbą: tai gali būti ne tik būdas sužinoti tautos valią, bet ir priversti valdžią dirbti. Valstybei ir piliečiams.

Jei valdžia padarys, ką privalo, šiuo atveju - sudės saugiklius dėl žemės pardavimo, pati galės nulemti referendumo baigtį. Tik svarbu, kad ji jaustų atsakomybę valstybei.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"