TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Apie Vilnių valdant R. Šimašiui

2016 04 20 6:00

Vilniaus miesto meras laikomas trečiu asmeniu valstybėje – po prezidento (prezidentės) ir Vyriausybės vadovo (vadovės). Taip vertinama turint omenyje ne konstitucinę ar teisinę hierarchiją, o ekonominę ir politinę įtaką: Vilnius yra sukaupęs beveik visus Lietuvos finansus, pusę verslo ir bent trečdalį pramonės, dėl sostinės valdymo nuolat grumiasi didžiosios šalies partijos.

Kad ir kokios kontraversiškos politinės asmenybės būtų Rolandas Paksas ir Artūras Zuokas, buvę Vilniaus vadovai, juos sieja keli bendri bruožai: liberalų kilmė bei politinės ambicijos. Remigijus Šimašius, pirmas tiesiogiai išrinktas Lietuvos sostinės meras, – taip pat liberalų „produktas“. Tačiau ar R. Šimašiui pakanka politinių ambicijų, kad galėtume kalbėti apie jį kaip apie trečią pagal svarbą lyderį?

Prieš metus jis laimėjo Vilniaus mero rinkimus kurdamas vilniečių bėdas gerai žinančio teisuolio, pragmatiško ir finansiškai atsakingo vadovo įvaizdį. R. Šimašiaus rinkimų pažadai buvo sutvarkyti į skolas įklimpusio miesto finansus, savivaldybės įmonių valdymą, atsikratyti A. Zuoko sostinei užkrautos bendrovės „Air Lituanica“ naštos ir pertvarkyti miesto šilumos ūkį (pagal „Lietuvos energijos“ schemą, kurią palaimino prezidentė ir premjeras).

Darbai, kaip pabrėžiama mero duotame interviu „Lietuvos žinioms“ („Sostinės meras dar tiesia kilimo taką“, LŽ 2016 04 15), yra mažiau matomi nei pirmtako A. Zuoko projektai – oro linijos, tramvajus, Guggenheimo muziejus. Praėjus metams padėliokime pliusus ir minusus, kurie, atsižvelgiant į pirmojo tiesiogiai išrinkto mero pažadus ir lūkesčius, tapo arba netapo darbais.

Metų biudžeto deficitą Vilnius sumažino nuo 63 mln. (2015 metais) iki 25 mln. eurų (planuojamų šiemet). Tačiau sostinės skola, tegul ir šiek tiek menkėjanti, šių metų pabaigoje vis tiek liks didesnė kaip 350 mln. eurų. Nors atsikratyta „Air Lituanicos“, kurią A. Zuoko laikais gera valia ar spaudžiamos maitino įvairios savivaldybės įmonės, balasto. Taigi čia proveržio nėra, o turint galvoje tai, kad R. Šimašiui taip ir nepavyko įtikinti finansų ministro Rimanto Šadžiaus leisti Vilniui platinti obligacijas, merui neišeina parašyti pliuso už finansų tvarkymo reikalus.

Per metus, pasitelkus vadinamuosius supervadybininkus – sostinės tarybos nariu tapusį Arūną Šikštą (buvusį TEO LT generalinį direktorių), Darių Nedzinską (buvusį „Hansabanko“ ir Vakarų skirstomųjų tinklų vadovą) – pavyko suformuoti nepriklausomas savivaldybės įmonių valdybas. Tačiau pernai rudenį, padirbėjusi vos kelis mėnesius, Vilniaus šilumos tinklų valdybą paliko Giedrė Kaminskaitė-Salters (buvusi prezidentės patarėja ekonomikos klausimais), o drauge su ja ir visi nepriklausomi valdybos nariai. Rinkoje netrūko spėlionių, kad pasitraukimo priežastis – patirtas politinis spaudimas. Taigi energetika ir šiluma sostinėje kaip buvo, taip ir liko ne ekonomikos bei verslo, bet politikos objektas.

Už „Air Lituanicą“ R. Šimašiui verta rašyti pliusą, nes Vilnius atsikratė finansinės naštos ir, priešingai nei prognozavo kritikai, tapo geriau pasiekiamas oru negu per visą atkurtos nepriklausomybės laikotarpį. Skraido daugiausia pigių skrydžių bendrovės, bet Europa dabar yra arčiau nei „flyLAL“ ar „Air Lituanicos“ laikais.

Tačiau sostinei, valdomai R. Šimašiaus, aiškiai pradeda trūkti ambicingų projektų, kuriais vilniečiai galėtų didžiuotis arba keiksnoti juos ir aptarinėti. Nei „Uber“ atėjimas, nei vangus Neries krantinės tvarkymas tokie netapo ir negalėjo tapti. Paminklo Jonui Basanavičiui vietos parinkimas ar paslaptingas ir keistas Lukiškių aikštės tvarkymo projektas, iškrapštant iš jos Vytį, taip pat vargu ar kels miestiečiams pasididžiavimą. Vilnius tebėra Europos provincija be stadiono, be baseinų, be saugios dviračių takų infrastruktūros. Į užmarštį nukeliavo ir tramvajaus, laivybos Nerimi idėjos. Toliau velkasi nežinomybė, susijusi su atliekų tvarkymu. Turime įmonę, kuri gali vilniečių atliekas paversti deginti tinkamu kietuoju atgautuoju kuru, tačiau neturime atliekų deginimo gamyklos.

Pavasarį į gatves grįžus oranžiniams dviračiams, sostinė pasidabino „Cyclocity“ paslaugą reklamuojančia lauko reklama. Ji skelbia: „Ar pasiilgote manęs?“ Rinkodaros idėja dviprasmiška, nes oranžiniai dviračiai – ne R. Šimašiaus, o A. Zuoko vizitinė kortelė. Bet ji labai simboliška: Vilnius pasiilgsta Europos sostinės vertų ambicingų idėjų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"