TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Apkalta būtų klaida

2010 05 17 0:00

Praėjusį trečiadienį Lino Karaliaus ir Aleksandro Sacharuko apkaltos procesas pajudėjo į priekį. Apkaltos komisija nutarė, kad abu parlamentarai gal nusižengė Konstitucijai ir sulaužė priesaiką, tad galima pradėti jų mandato atėmimo procedūras. Ko gero, antradienį visas Seimas pritars išvadoms ir bus kreipiamasi į Konstitucinį Teismą (KT). Jis turės nuspręsti, ar abiejų Seimo narių veiksmai prieštarauja Konstitucijai.

Nėra abejonės, kad L.Karalius ir A.Sacharukas elgėsi negarbingai. L.Karalius atostogavo per Seimo sesiją, nedalyvavo plenariniuose ir komitetų posėdžiuose, neleistinai naudojosi diplomatiniu Seimo nario pasu. A.Sacharukas daug kartų balsavo L.Karaliaus kortele ir suklastojo dokumentus. Abu politikai melavo, siekdami nuslėpti savo veiksmus.

Nesibaigiantys skandalai ir prastas darbas griauna Seimo moralinį autoritetą. Todėl suprantamas parlamentarų noras kovoti su kolegų pravaikštomis, piktnaudžiavimu parlamentinei veiklai skirtomis lėšomis ir kitais negarbingais veiksmais. Gal viliamasi, kad griežta bausmė šiuo atveju pakels Seimo prestižą ir paskatins tautos atstovus rimčiau vertinti savo darbą.

Jau ne kartą esu rašęs, kad gerbiant išskirtinę rinkėjų teisę rinkti savo atstovus reikia vengti apkaltų, išskyrus ypač išskirtinius atvejus. Nejaučiu reikalo keisti savo nuostatos, nors Seimas ir būtų patrauklesnė institucija be šių dviejų nesąžiningų narių.

Nevalia užmiršti, kad Seimo narys nėra paprastas valstybės tarnautojas, kurį už blogą darbą ar pravaikštas gali atleisti jo viršininkas. Seimo narys - ne samdomas darbuotojas, o žmonių išrinktas jų atstovas. Demokratijos šerdį sudaro laisvi rinkimai, per kuriuos gyventojai nutaria, kas jiems atstovaus. Šiuo požiūriu rinkėjai yra Seimo "darbdaviai", savo balsais suteikiantys jam mandatą. Tik jiems suteikta teisė įvertinti savo atstovo darbą ir paskelbti nuosprendį - kas ketverius metus per parlamento rinkimus.

Seimo nariai vieni kitų nerenka, tad ne jiems keisti, taigi panaikinti, žmonių valią. Išskirtinės rinkėjų teisės lemti, kas jiems atstovaus, neturėtų varžyti šalutiniai asmenys. Net kiti Seimo nariai, ir net kilniausiais sumetimais. Seimas turi suprasti, kad atimdamas mandatą baudžia ne tik parlamentarą, bet ir jo rinkėjus, niekais paversdamas jų balsus. Rinkimų rezultatų naikinimas - mandato atėmimo kitaip negalima vadinti - yra radikalus žingsnis, kurio nevalia žengti lengvabūdiškai.

Lietuvos Konstitucija suteikia Seimui teisę panaikinti deputato mandatą apkaltos proceso tvarka. Bet šia teise turi būti naudojamasi itin atsargiai. Šiuo atveju sektinas pavyzdys yra JAV. Per visą JAV istoriją tik vienam kongresmenui rengta apkalta, ir jis buvo išteisintas. Senatorių ar Atstovų Rūmų narį galima pašalinti ir be apkaltos. Tačiau per pastaruosius 50 metų nė vienas senatorius nebuvo pašalintas, nors du atsistatydino, kai buvo svarstomas šis klausimas. Du Atstovų Rūmų nariai neteko savo mandatų, bet tik nuteisus juos už kyšininkavimą.

L.Karalius yra nevykęs Seimo narys. Jis neatsakingai ėjo pareigas ir piktnaudžiavo savo padėtimi. Tačiau dažnos pravaikštos ir nedalyvavimas parlamento darbe nėra pagrindas rengti apkaltą. Neabejoju, kad L.Karalius - ne vienintelis seimūnas, pasinaudojęs diplomatiniu pasu atostogaudamas. Visokie išsisukinėjimai ir pasiteisinimai parlamentaro nepuošia. Bet jis nenusipelnė apkaltos. Seimas turėtų tenkintis didele pinigine bauda, gal metams ar net ilgiau atimdamas atlyginimą.

A.Sacharuko atvejis gerokai rimtesnis. Balsavimas už kolegą yra ne paprastas nusižengimas, o A.Sacharukas tai darė net 11 kartų. Kai Seimo narys balsuoja už sesijoje nedalyvaujantį kolegą, jis klastoja balsavimo rezultatus. Nė vienas parlamentaras neturi dviejų mandatų, tad balsuodamas už kitą jis iškreipia Seimo rinkimų rezultatus ir visų rinkėjų valią. Paprastam piliečiui, kuris per rinkimus balsuotų už kaimyną ar draugą, būtų keliama baudžiamoji byla. Galime įsivaizduoti, koks kiltų skandalas, jei koks nors pašalinis žmogus rastų būdą slapta balsuoti už Seimo narį. Ne be pagrindo būtų rašoma apie demokratijos žlugdymą ir poreikį griežtai nubausti kaltininką.

Tačiau ir A.Sacharukui nereikėtų kelti apkaltos. Kaip jau kelis kartus minėta, būtina gerbti išskirtinę rinkėjų teisę rinkti savo atstovus. Be to, A.Sacharukas nėra vienintelis Seimo narys, balsavęs už kolegą. Nors ginčijamasi, kaip plačiai buvo paplitusi ši praktika, jos egzistavimo niekas neneigia. Todėl kyla klausimas, kodėl ketinama taip griežtai bausti A.Sacharuką, kai anksčiau į tokį pat elgesį buvo žiūrima pro pirštus. Nušalintojo prezidento Rolando Pakso apkalta paliko blogą skonį ir dėl to, kad jis nubaustas už tai, ką jo pirmtakai darė dažnai, - būtent suteikė išimties tvarka Lietuvos pilietybę neaiškiems tipams.

Šį kartą parlamentarų apkaltos procesą pradėjo Arūnas Valinskas, neslepiantis nei savo priešiškumo, nei noro susidoroti su buvusiais bendražygiais. O dabartinio politinio pato sąlygomis neaišku, kokie sumetimai lems Seimo narių balsus - L.Karaliaus ir A.Sacharuko veiksmai ar siekis pakeisti jėgų pusiausvyrą.

Seimas turėtų nubausti abu narius, bet neatimdamas jų mandatų. Jei Seimo nariai mano, jog balsavimas už kitą yra vertas griežčiausios bausmės, jie turėtų pakeisti Seimo statutą ir aiškiai nurodyti, kad ateityje tai bus pagrindas rengti apkaltą.

Alfa.lt

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"