TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Apkalta yra politinis veiksmas

2010 11 16 0:00

Per Seimo narių Lino Karaliaus ir Aleksandro Sacharuko apkaltos procesą Seimo valia mandatas iš pirmojo atimtas, iš antrojo - ne. Tai vadinama dvejopais standartais Seime. Būtų pusė bėdos, jeigu būtų tik taip.

Apkaltos rezultatų absurdas yra ir mūsų teisinės sąmonės katastrofa. Ji ištiko anaiptol neatsitiktinai. Jau prezidento apkalta buvo juridinis stūmtraukis, o ši apkalta tapo akivaizdžiausia mūsų teisinio mąstymo juodąja skyle, kuri susiurbė paskutinius mūsų valstybinės savivokos racionalumo trupinius.

Esam pasiklydę klodami pačius pamatus. Konstitucinis Teismas (KT) negali spręsti, ar asmuo savo veiksmu pažeidė Konstituciją. KT tegali spręsti, ar Seimo politiniai sprendimai, turintys tapti teisės normomis, atitinka Konstituciją ar ne. Tačiau per prezidento apkaltą precedentas buvo padarytas, ir dabar bus labai sunku ratą atsukti atgal.

Seimo nario apkalta yra politinis procesas. Politinis nuo pradžios iki pabaigos. Apkaltos metu pats Seimas tampa teismu, kuris elgiasi tiktai pagal teisę ir sąžinę. Ką jis turi daryti, kai KT jau pasakė, kad Konstitucija pažeista? Patvirtinti KT sprendimą? Bet tąsyk KT sprendimai - tikrai tik patariamieji Seimui. O juk yra visai kitaip: KT sprendimai įstatymų atitikimo ar neatitikimo klausimu yra nekvestionuojami! Primetę KT pareigą spręsti apie asmenį, o ne apie juridinį tekstą, viską sumaišėm taip, kad ši košė kaip absurdas užklojo mus pačius: KT nusprendė, kad Seimo narių elgesys prieštarauja Konstitucijai, o Seimas nusprendė, kad neprieštarauja. Dar gražiau: vieno prieštarauja, kito - ne, nors veika kolektyvinė. Šis absurdas yra siaubingas demaskavimasis, kokioj juridinėj košėj mes klampojam, tačiau jeigu esam dar gyvi ir norim gyventi, turim rasti absurdo šaknis ir jas išrauti.

Išeitis nurodyta Konstitucijoje: Seimo narys yra Tautos atstovas ir veikia visiškai laisvai, vadovaudamasis tik Konstitucija bei įstatymais ir savo sąžine. Kad niekas nevaržytų Seimo nario laisvos valios spręsti savo atstovaujamųjų problemas, mes nepripažįstam net rinkėjų teisės atšaukti savo atstovus: Seimo nario politinė laisvė negali būti ribojama niekaip kitaip, tik jo sąžinės, nes ji yra ir turi būti įstatymų, taigi ir bendrojo gėrio prielaidų, tobulinimo ištaka. Lygiai toks pats laisvas savo sprendimus darydamas yra ir turi būti Seimas. Tik jeigu kam kyla abejonių, gali būti pasiklausiama, ar tie juridiniais tapę politiniai sprendimai neprieštarauja Konstitucijai. O mes klausiam, ar Konstitucijai neprieštarauja Seimo nario elgesys!

Taigi, ar Seimo narys elgiasi konstituciškai, ar ne, KT spręsti negali. Spręsdamas jis tampa nežinia kokių teismų hibridu. Laikas būtų pačiam tokių jam primetamų funkcijų atsisakyti.

O Seimas turėtų rasti adekvačias savo konstitucinei paskirčiai savitvarkos formas. Galvojant apie ryškėjantį būtinumą optimizuoti Etikos ir procedūrų komisijos veiklą, vertėtų pamąstyti, ar ne ji turėtų konstatuoti apkaltos būtinybę, Seimui primesdama neišvengiamybę persiorganizuoti į politinį teismą - teismą su teise be išankstinių nuostatų spręsti apie Seimo nario elgesio konstitucingumą. Net ir toks sprendimas galimo apkaltinimo atveju yra Seimo nario konstitucinių laisvių varžymas, tačiau jeigu šis Seimo sprendimas, suspenduojantis tolesnę Seimo nario veiklą šiame Seime, neužkirstų kelio jam pretenduoti į kitą Seimą ir būti išrinktam, jeigu rinkėjai parodytų pasitikėjimą, viską sustatytų į savo vietas visais įmanomais aspektais.

Pagal partijų sąrašus išrinktų Seimo narių apkaltos procedūra galbūt turėtų turėti papildomų aspektų, tačiau tai irgi išsprendžiama problema.

Prezidento apkaltos ir teisiniai pamatai, ir institucinė struktūra - visai atskiras apkaltos atvejis.

Svarbiausia: už Seimo nario apkaltos rezultatus visą atsakomybę nuo pradžios iki galo turi prisiimti Seimas ir tik Seimas, nes apkaltos sprendimai yra politiniai sprendimai.

Persitvarkęs pagal šią Konstitucijos fundamentalią nuostatą, šis Seimas pateiktų rimtą paraišką savo reabilitacijai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"