TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Apmąstymų vasara

2013 08 07 6:00

Geros naujienos apie atsigaunančią euro zonos ekonomiką skatina atidžiau pažvelgti į veiksnius, lemiančius tą augimą. 

Viena priežasčių būtų santykinė stabilizacija, pasiekta ES finansų sektoriuje. Finansų sistemos stabilumas ir sklandus darbas aprūpinant ūkį finansų ištekliais yra labai svarbus realiai ekonomikai. Susiklosčius kritinei padėčiai, siekiančioms išsaugoti makroekonominį stabilumą valstybėms teko perimti privačių finansų institucijų skolas, o tai savo ruožtu lėmė valstybių biudžetų problemas, skolų didėjimą ir griežtų taupymo programų, ribojančių ekonomikos augimą, įgyvendinimą.

Pastaruoju metu priimti sprendimai jau leidžia numatyti finansų sektoriaus, pirmiausia bankų, raidos gaires, atitinkamai persitvarko ir patys bankai, tai atspindi ekonomikos rezultatai.

Tačiau vis dar lieka neišspręstų klausimų, susijusių su smulkiojo ir vidutinio verslo kreditavimu. Nors įvairios ekonomistų mokyklos skirtingai vertina vyriausybės politikos galimybes skatinti ekonomikos augimą, mokslininkai sutaria, jog ekonomikos augimas nulemiamas įmonių lygmeniu. Paprastai sakoma, kad reikia skirti daug dėmesio naujų įmonių atsiradimui, bet moksliškai įrodyta, jog geri ekonomikos rezultatai daugiau priklauso nuo jau veikiančių įmonių galimybių plėsti savo verslą.

Todėl norėdama paskatinti šalies ūkio augimą ir konkurencingumą vyriausybė turėtų analizuoti veikiančių nedidelių įmonių darbo rezultatus ir ieškoti būdų, kaip sudaryti palankesnes sąlygas tokių įmonių plėtrai. Šių įmonių augimas sudaro prielaidas socialinėms problemoms spręsti, nes dėl to visuomenėje stiprėja vidurinė klasė ir atsiranda naujų darbo vietų, pirmiausia jaunimui.

Kita aktuali problema yra ta, kad jaunimas ieško darbo, atitinkančio jo lūkesčius, kurie, palyginti su praėjusiais laikotarpiais, yra pasikeitę. Naujoji darbuotojų karta šiuolaikinėmis sąlygomis pati yra naujų švietimo technologijų produktas ir jos galimybės bei poreikiai skiriasi nuo ankstesnių kartų. Dėl imigracijos procesų ji nėra vienalytė. Ir nors didžiosios kompanijos suformuoja tam tikrų prekių ir paslaugų grupių paklausą pasaulio mastu, požiūris į vartojimą bei užimtumą, teisinę atsakomybę bei institucijų reikšmę, palyginti su praėjusiais dešimtmečiais, yra pakitęs.

Žinios suprantamos ne kaip informacijos srautas internete, o kaip gebėjimas tą informaciją panaudoti technologinei pažangai. Gebėjimai ir naujos idėjos ateina mokantis ir bendraujant su pažangesnėmis šalimis ir įmonėmis, naujas bendravimo galimybes atveria ES integracija bei globalizacija.

Neseniai Europos Komisija paskelbė tyrimą, apibendrinantį istorinę išėjimo iš įvairių krizių patirtį, jį galima apibūdinti keliais žodžiais: reikia išlaikyti stabilią finansų sistemą, palaikyti vidaus paklausą, tarptautinę prekybą, finansų tarptautiškumą ir tarptautinį bendradarbiavimą.

Numatant šalies ūkio ekonomikos politiką ir reikėtų remtis šiomis nuostatomis. Nepriklausomos ekonomikos kūrimo dvidešimtmečio patirtis šias mokslininkų išvadas patvirtina.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"