TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Apnuogintos demokratijos problemos

2013 03 08 3:39

Per pirmąjį pakartotinių Seimo rinkimų turą didesnių staigmenų nebuvo ir apžvalgininkai jiems daug dėmesio neskiria. Vis dėlto šie rinkimai puikiai atskleidžia kelias demokratijos Lietuvoje ydas. Nors jos jau tapo įprastos, numoti ranka negalima.

Prasidėjus išankstiniam balsavimui Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas minėjo, kad žmonės balsuoja gana aktyviai. Tačiau, naujausiais duomenimis, iš viso šiuose rinkimuose dalyvavo 33,36 proc. teisę balsuoti turinčių trijų apygardų piliečių. Tai dar kartą atskleidžia liūdną tiesą: Lietuvoje žmonių, suinteresuotų tiesiogiai su jais susijusiais viešaisiais reikalais, yra nedaug.

Pakartotiniai rinkimai yra puikus testas šiam suinteresuotumui patikrinti. Skirtingai nei per eilinius Seimo rinkimus, čia nėra nacionalinio lygmens rinkimų kampanijos, per kurią televizijoje ir internete raginama balsuoti už įvairias partijas. Pakartotiniuose rinkimuose nesivarginama organizuoti į rinkimus ateiti skatinančių iniciatyvų, skirtų jaunimui. Be to, nebūna ir papildomų visuomenės politinės sąmonės dirgiklių - tokių kaip referendumas dėl Visagino atominės elektrinės statybos.

Taigi į pakartotinius rinkimus ateina tik tie, kuriems iš tiesų rūpi, koks kandidatas atstovaus atitinkamai apygardai parlamente. Tačiau jų į vieną dėžutę sudėti negalime - tai būtų šiurkšti klaida. Paprastai akcentuojama, kad rinkimuose, kurie pasižymi mažu aktyvumu, daugiau šansų laimėti yra toms partijoms (ir jų kandidatams), kurios turi ištikimų šalininkų. Deja, demokratijos kokybės požiūriu ši ištikimybė gali turėti ir teigiamą, ir neigiamą šaltinį.

Viena grupė žmonių balsuoja, nes jie turi idėjinę ir vertybinę orientaciją, atkreipia dėmesį į kandidatų programas, galbūt ir į asmenines savybes (kurios paprastai tiesiog reprezentuoja tam tikras politines vertybes). Tokius piliečius sieja tai, kad jų apsisprendimas ateiti į rinkimus yra laisvas ir nesuvaržytas. Dalis šios grupės atstovų pasižymi partine identifikacija.

Tačiau kita grupė rinkėjų balsuoti ateina nevisiškai savanoriškai. Visų pirma tai partijos narių giminės ir kaimynai, kurie buvo įkalbėti (o gal ir paskatinti) palaikyti "savą". Šiai grupei taip pat priklauso rinkėjai, kurie su kandidatu ar partija yra susiję klientelistiniais ryšiais. Už savo balsą jie gauna tam tikrų paslaugų arba (kaip pasitaiko, tikėtina, dažniau) tiesiog užsitikrina, kad jų nepraras.

Vadovavimas tokioms viešosioms įstaigoms, kaip socialinės globos namai, lopšeliai-darželiai, ligoninės, suteikia geras pozicijas daryti įtaką rinkėjams. Norite, kad rūpinimasis jūsų artimuoju ar jumis pačiu būtų bent minimalus? Dalyvaukite rinkimuose ir atiduokite balsą už šį kandidatą. Kartais balsuojama ir bijant prarasti darbą.

Deja, politologai ir sociologai neturi tokių metodų, kad klientelizmo įtaką rinkimams būtų įmanoma tirti patikimai. Tačiau atrodo, kad tokio pobūdžio balsavimas gali daryti gerokai didesnę įtaką nei tiesioginis balsų pirkimas. 2009 metais Duke'o universiteto (JAV) mokslininkas Herbertas Kitscheltas vykdė projektą, kurio metu buvo apklausti politikos ekspertai ir žurnalistai beveik 90 valstybių. Pagal šio tyrimo rezultatus, Lietuvoje egzistuoja vidutinio lygio klientelistinis balsavimas: šiuo atžvilgiu mūsų šalis, kaip ir daugelis kitų pokomunistinių valstybių, panaši į demokratijos kokybe negarsėjančią Lotynų Ameriką.

Kita vertus, mažas rinkėjų aktyvumas nėra susijęs tik su galima išaugusia klientelistinio balsavimo įtaka rezultatams. Jis lemia demokratinio reprezentatyvumo deficitą, kai apygardoje išrinkto kandidato gali neremti net ir dešimtadalis rinkėjų. Pavyzdžiui, pirmą vietą Ukmergėje užėmęs socialdemokratas Kazys Grybauskas (tikėtinai laimėsiantis ir per antrąjį turą) surinko tik 2280 balsų, o tai sudaro vos 6,62 proc. visų apygardoje turinčių teisę balsuoti piliečių.

Dėl apolitiškumo ir nusivylimo rinkimų demokratija nereikia kaltinti tik Lietuvos gyventojų. Jeigu politinis elitas sutartų dėl to, kad reikėtų stengtis didinti pasitikėjimą politikais ir partijomis, situacija nebūtų tokia prasta. Deja, realybėje elgiamasi kitaip. Mirus tris kartus iš eilės Ukmergėje išrinktam Juliui Veselkai, rinkimuose šioje apygardoje laimę sumanė išbandyti visa plejada nacionaliniu lygmeniu žinomų politikų. Suprantama, politikams yra natūralu siekti būti išrinktiems. Tačiau kai šis siekis demonstruojamas gausaus būrio žinomų asmenų taip akivaizdžiai, nelieka net kruopelės kitų svarbių demokratijos elementų - siekio atstovauti, vertybių, programų skirtumų.

Kiekvienas "legionierių" stengėsi įtikti Ukmergės rinkėjams ir žadėjo padėti šiam kraštui sėkmės atveju. Tačiau turintieji balso teisę tiesiog matė būrį kandidatų iš kitur, kurie gerai progai pasitaikius siekia išsikovoti šiltą vietą Seime. Rezultatas nei šioks, nei anoks: žinomi asmenys patyrė fiasko, o geriausiai pasirodė dviejų pagrindinių partijų (socialdemokratų ir konservatorių) iškelti vietos politikai.

Žinoma, kandidatų ir partijų pasiūla nėra vienintelė nusivylimo rinkimų demokratija priežastis. Tačiau tai pasiūlo vieną konkretų būdą, kaip galima būtų didinti pasitikėjimą: jeigu rinkimuose dalyvautų bent iki 10 partijų ir kandidatų, skirtumai tarp jų atstovaujamų vertybių, programų piliečiams būtų aiškesni. Tokie pokyčiai galėtų ateiti su rinkimų sistemos, kuri skatintų partijas ir politikus jungtis, o ne skaidytis, įgyvendinimu. Tačiau tam reikia sąžiningo politikų noro tobulinti Lietuvos demokratiją.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"