TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Apokalipsė, pridengta ekologijos vardu

2013 11 19 8:30

Lietuvos teritorija, 2100-ieji. Iš žeminės išlenda apšepęs žmogysta, kurį vadina tikru lietuviu. Jis gyvena teritorijoje, kuri anksčiau buvo vadinama Vilniaus centru. Nors išlindo iš seniai nekūrento be elektros pusrūsio, piliečio veidas švytėte švyti. Ir kurgi nešvytės – jis gyvena visiškai švarioje, nė mažiausia radiacijos kruopelyte neužterštoje aplinkoje, valgo tik ekologišką maistą, kuris auga aplink žeminę. 

Žmogysta gėrėdamasis žvalgosi aplinkui. Gėrėtis tikrai yra kuo. Ten, kur kadaise buvo dešinysis Neries upės krantas ir kur stovėjo dangoraižiai, dabar plyti ekologiškų laukinių riešutmedžių laukas. Dangoraižiai buldozeriais nušluoti prieš 50 metų – prieita prie išvados, kad jie savo nepadoriu modernumu darko tautišką paupio kraštovaizdį. Juk reikėjo ateities kartoms išsaugoti autentišką gamtą!

Ten, kur anksčiau buvo Vilniaus senamiestis, dabar plyti ekologiškų bulvių laukelis - vienintelis, kurį tikras lietuvis sodina ir prižiūri savo rankomis. Gal kaip nors jos padės žmogystai pratempti iki pavasario ir nemirti iš bado? Juk tikras lietuvis bulvėmis minta ne tik pats, bet ir šeria po vieną ekologišką karvę ir ekologišką kiaulę. Neekologiškos, vos per du mėnesius išaugdavusios danų fermose, buvo galutinai išnaikintos prieš 80 metų, todėl paskutinė dar nepadvėsusios karvė ir kiaulė tikrai nekelia pavojaus nei aplinkai, nei tikro lietuvio sveikatai.

Jam galbūt tik truputėlį gaila griuvėsiais virtusio Vilniaus senamiesčio. Tačiau jo niekas negriovė – pats sugriuvo. Griūti kadaise Europos pasididžiavimu laikytas sostinės centras pradėjo tuomet, kai nebeliko lėšų senamiesčiui prižiūrėti ir atnaujinti. Kur pasidėjo pinigai? Žmogysta apie tai girdėjo tik iš šlovingų tėvų ir senelių pasakojimų, nes be energijos išteklių Lietuvoje jau seniausiai neveikia nei internetas, nei televizija, neleidžiamos knygos ir laikraščiai. Pinigų nebeliko, kai galutinai buvo sugriauti tautinę gamtą galėję užteršti šalies pramonė ir transportas, o nebelikus ką finansuoti netautiniai bankai spruko iš kur atėję, o tikrų tautinių taip kažkodėl ir neatsirado.

Žmogysta su pasigėrėjimu prisimena senelių pasakojimus, kaip amerikonams buvo sutrukdyta žvalgyti ir išgauti pigesnes skalūnų dujas Žemaitijoje. Tada, prieš 100 metų, staiga tapo labai svarbus tautos balsas valdžiai ir visai Lietuvai. Pradėta nuo revoliucinės išvados, kad visos šalį tuo metu valdžiusios valstybinės institucijos jau atgyveno – buvo spjaudoma ant prezidentūros, Vyriausybės, Seimo, STT, FNTT ir VSD. Mat jose dirbo korumpuoti neišmanėliai, todėl valdžią perėmė viską be išimties išmanantys visuomeniniai judėjimai ir bendruomenės, tokios, kokia, pavyzdžiui, buvo Žemaitijoje veikusi šlovingoji Žygaičių bendruomenė. Jos nariai didvyriškai pakilo į kovą už ekologinius ūkius, kuriuos galėjo sunaikinti žvalgyboje naudojami amerikonų chemikalai, ir laimėjo. Dabar ekologiniuose ūkiuose veši šabakštynai, užtat gamtai kenksmingų dujų Lietuvoje nė kvapo neliko – už užsienio paskolas jos kurį laiką dar buvo perkamos iš „Gazprom“, tačiau prasiskolinus ir užsieniečiams atsisakius skolinti, teko verstis ekologišku būdu. Tikri lietuviai iš kadaise dujomis šildytų daugiabučių tiesiog sulindo į žemines – po žeme šilčiau.

Radiaciją galėjusios skleisti Visagino atominės elektrinės (VAE) projektą savo didvyriška veikla sustabdė žaliųjų judėjimai. Tiesa, tikras lietuvis girdėjo kalbų, neva į Lietuvą dabar jos daug spinduliuoja Baltarusijoje ir Kaliningrade veikiančios atomu varomos elektrinės, kurios statytos tuo metu, kai stabdyta VAE. Tačiau to įrodyti nebeįmanoma - nebelikus iš ko pirkti rusiškos elektros nebėra kaip pamatuoti ir radiacijos lygio - prietaisai be elektros taigi neveikia...

...rašau ir galvoju: ar ne per daug apokaliptinį ateities scenarijų piešiu? Ar ne kvailas, pritemptas jis atrodo? Tačiau iš to, ką su Lietuva daro šiuo metu vienas po kitos lyg grybai po lietaus dygstantys visuomeniniai judėjimai ir bendruomenės, taip pat jiems pritariantys populistiniai politikai, turiu teisę daryti išvadą, kad po kurio laiko vietoj pažangos Lietuvoje turėsime vien balanos gadynę.

Aiškiai matyti, kad trikdomi arba bent jau bandoma trikdyti visus be išimties didžiuosius projektus Lietuvoje. Amerikos kompanijos „Chevron“ investicijos į skalūnų dujas jau sustabdytos prisidengiant ekologija. Tas pats ir su Japonijos „Hitachi“ investicijomis į VAE. Nuolat prisidengiant tikra ir tariama baime atakuojami suskystintų dujų terminalo, elektros jungčių, biokuro plėtros projektai.

Iki šiol už kritikos ribų dar sugebėjo išlikti nebent AB „Lietuvos geležinkeliai“ vykdomas europinės vėžės geležinkelio tiesimo „Rail Balticos“ projektas. Tačiau iš valdančiųjų politikų lūpų sužinojau, kad ir jį greičiausiai bus bandoma „peržiūrėti“. Priežastis – esą jei geležinkelio linija šaus ne per Vilnių, o Kauną, iš Vakarų Europos gabenami kroviniai Lietuvoje nepasiliks, o nutekės į Rygą ar Taliną. Girdi, „Rail Baltica“ tik tuomet duos naudą, jei nuo 1993 metų brandintas Europos Sąjungos paramą gavęs projektas bus perdarytas, o geležinkelis iš Varšuvos kirs ne Kauną, o Lietuvos sostinę.

Ar turėsime „Rail Baltica“, jeigu jo projektą brandinsime dar 20 metų? Tikrai – ne. Užtat neabejoju, kad iki to laiko dideliais logistikos centrais bus tapę tiesioginį susisiekimą su Maskva turintys Rygos ir Talino miestai.

Tačiau ar tikrai gyvybiškai svarbūs Lietuvai projektai stabdomi dėl kilnios ekologinės idėjos ar Lietuvos interesų gynimo? Pastarosiomis dienomis aiškėja pribloškiančių faktų. Žiniasklaidoje pasirodė jau ne nuomonių, o faktais paremtų publikacijų, kad skalūnų dujų propagandinė kompanija buvo organizuota bei finansuota ir Rusijos žvalgybos, ir vieno su Žemaitijos mafija siejamo bei interesų dujų versle turinčio verslininko. Atmetus visus viešųjų ryšių fokusus daug realesnis rusų pėdsakas tamsioje istorijoje. Juk skalūnų gavyba tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje ar ypač Ukrainoje yra peilis „Gazprom“ po šonu.

Dar didesnis peilis Rusijai būtų Visagine išdygusi VAE.

...Lietuvos teritorija, buvęs Vilniaus centras. 2100-ieji. Žmogysta pakelia akis į dangų išgirdęs praskrendančio lėktuvo garsą. Jis girdėjo, kad kaimynėse šalyse jau seniai technologijos pažengė taip toli, kad prireikus lėktuvais virsta vandeniliu varomi automobiliai, kurie kartu laisvai gali būti ir laivai, ir orlaiviai, ir kosminiai erdvėlaiviai. Tačiau tikras lietuvis šio stebuklo pats nėra matęs. Nes iš jo ekologinio rojaus nuvykti ir pažiūrėti neleidžia ir pinigų, ir transporto nebuvimas. Ir jau greičiausiai niekad nepamatys, nes yra paskutinis tikras lietuvis šioje žemėje – kiti jau seniausiai išsisklaidė po aplinkines valstybes tos niekad nestovinčios vietoj velnio civilizacijos pavilioti...

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"