TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Apsišaukėlių gadynė

2011 03 17 0:00

Įdomų laikotarpį gyvename. Lietuvoje veikia dešimtys tūkstančių nevyriausybinių visuomeninių organizacijų, šimtai mokslinių institutų, kompanijų, akcinių bendrovių. Jų lyderiai savo pavardes puošia skambiais titulais: prezidentas, direktorius, generalinis direktorius ir panašiais. Žmogelis pasistato kioskelį ir pasiskelbia, esą tai - UAB, pasivadina generaliniu direktoriumi, o žmona - prezidente, prisigamina vizitinių kortelių, kuriose nurodomi šie titulai. Kaip atskirti tokią UAB nuo tikros?

Demokratinė visuomenė negalima tiek be politinių partijų, tiek be įvairiausio tipo visuomeninių judėjimų. Lietuvoje kuriamos kaimo bendruomenės vienija žmones ieškoti bendrų sprendimų. Panašių darinių atsiranda ir miestų kvartaluose, formuojasi žaliųjų judėjimas. Puiku. Tik normalūs judėjimai paskęsta gausybėje miglotų junginių. Negalime atskirti rimtais tyrimais užsiimančio instituto nuo apsišaukėlio.

Lietuvoje priviso daugybė partijų. Ką dauguma jų veikia, sunku pasakyti (programų nerasi jokiame interneto puslapyje). Bet vis dėlto turime apčiuopti skirtumą tarp partijų ir judėjimų. Partijos tikslas - siekti valdžios ir per ją įgyvendinti savo sumanymus (o jei vienintelis tikslas - gauti postą?), tuo metu judėjimas, bendrija vienija žmones pagal kitus interesus - jo veikloje gali dalyvauti ir skirtingų partijų nariai, pavyzdžiui, paminklosaugos judėjime. Partijos taip pat gali pasivadinti judėjimais. Skirtumas turėtų būti akivaizdus iš programinių nuostatų. Lietuvoje jų - maišalynė. Visuomeninių organizacijų ar partijų skaičiaus nenustatysi jokiais įstatymais.

Bėda ta, kad kai kurie judėjimai mąsto ne tik apie tai, kaip gauti pinigų iš Europos Sąjungos, valstybės ar kitų fondų, bet ir kaip įgyti teisę skirstyti mokesčių mokėtojų pinigus, pavaduoti valstybės institucijas, tiksliau - kurti paralelines valdžios struktūras, po kuriomis dažniausiai tūno "biznierių" interesai. Žengiant tokiais tempais netrukus visuomeninių organizacijų Lietuvoje bus daugiau negu gyventojų. Tiek pat turėsime prezidentų ir generalinių direktorių. Taip susireikšminame.

Kovo 3-iąją aštuonios nevyriausybinės organizacijos (?), jeigu spręsime iš internete skelbiamo kreipimosi į prezidentę, Seimo pirmininkę ir Specialiųjų tyrimų tarnybą, paprašė numatyti naujas Valstybinės kultūros paveldo komisijos formavimo taisykles. Tik neaišku, kokios tos organizacijos. Nesiimčiau plunksnos, jeigu man tai neprimintų vasario pabaigoje Mokslų akademijos patalpose surengtos diskusijos, kurioje apsireiškė Lietuvos kultūros politikos institutas.

Kas jis? Diskusijos dalyviams to nepavyko išsiaiškinti. Kas jį įsteigė? Kas sudaro institutą? Vienas direktorius? Tai liko paslaptis. Bet jo "direktorius" pateikė susirinkusiesiems pasiūlymus "dėl Lietuvos Respublikos valstybinės kultūros paveldo komisijos ir Etinės kultūros globos tarybos veiklos nutraukimo" bei pakvietė tam pritarti. Ne daugiau ir ne mažiau. Argumentai? Valstybės kontrolės išvados dėl netinkamo lėšų panaudojimo.

Bet kai diskusijos dalyviai pradėjo aiškintis, pasirodė, kad pareikštos pastabos liečia Kultūros ministeriją, kuriai komisija (ją sudaro Seimas) nepavaldi. Diskusijos dalyviai nepritarė pasiūlymams. Tada jų autorius paprašė leisti pagal išsakytas mintis pasiūlymus pakoreguoti ir pateikti juos susirinkusiųjų vardu. Jam nebuvo leista to daryti.

Ir štai pasirodo naujas tekstas, pateiktas jau kitų organizacijų vardu. Tačiau šį kartą komisija ne naikinama, o tik siūlomi nauji jos sudarymo principai, kuriuose nėra vietos nei restauratoriams, nei muziejų, nei mokslo institucijų atstovams. Kas sudarytų komisiją? Jokio atsako. Įsigilinus ryškėja: įvairiausios verslininkų grupės. Ar ne tų, kurių gyvenimą dabar komisija apkartina? Bet nei vienu, nei kitu atveju komisijos veikla neaptariama, nors tai jai priklauso pagal įstatymus.

Šiuo metu komisija formuojama iš žymių Lietuvos mokslininkų ir kitų paminklosaugos specialistų. Nesiimsiu įrodinėti, kad ji dirba labai gerai. Tik priminsiu, kad nuo pat pirmųjų komisijos atsiradimo dienų ji tapo krislu akyse įvairiems verslininkams, siekiantiems griauti senus paminklus ir vietoj jų statyti naujus "bildingus", ypač Vilniaus ir kitų miestų senamiesčiuose. Komisija bando riboti naujųjų šeimininkų užmačias pertvarkyti dvarus pagal savo skonį. Einant tuo keliu Lietuvoje neliktų jokių istorinių paminklų. Jei kas yra susipažinęs su ICOMOS ir UNESCO veikla, žino, kad panašios institucijos veikia beveik visose civilizuotose šalyse ir jų formavimo principai panašūs kaip mūsiškės komisijos.

Problema didesnė negu įvardytas "institutas": susiburia keletas žmonių (ar vienas asmuo) ir apsiskelbia, esą jie - mokslinio instituto ar kokios asociacijos steigėjai. Ir kalba ne savo grupelės, o visuomenės vardu (antraeilis klausimas, ar užsiregistravęs, ar ne). Ne kartą teko būti liudininku, kai į tribūną užlipa žmogelis ir apsiskelbia esąs kokios plačios institucijos vadovas, atstovaujantis Lietuvos gyventojams. Šiandien Lietuvoje labai sunku atskirti, kur yra rimta institucija, o kur veikia asmuo, laikantis save vos ne tarptautiniu autoritetu.

Pastaruoju metu valstybės institucijos pagrįstai kritikuojamos už neskaidrų lėšų skirstymą. Neabejoju, kad joms reikalinga visuomenės kontrolė. Tačiau visai kitas dalykas, kai išgirsti balsų, kviečiančių sudaryti niekam neatskaitingas tarybas, kurios skirstytų mokesčių mokėtojų pinigus. Viena yra kritikuoti valstybės institucijas ir kita - kurti Vyriausybei lygiagrečias struktūras (tokių balsų pastaruoju metu vis dažniau girdėti). Šie veiksmai keltų mūsų valstybėje dar didesnį chaosą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"