TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Apygardų braižymas: matematinio principo negana

2013 10 11 6:00

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) siūlo koreguoti vienmandačių rinkimų apygardų ribas. Pagal dabartinį projektą, be kitų pokyčių, Vilniaus mieste atsirastų dvi papildomos apygardos, o Šiauliai ir Kaunas po vieną netektų. Šis siūlymas - gera proga pakomentuoti tiek Seimo rinkimų sistemą, tiek su ja susijusį VRK darbą.

VRK inicijuojamų pertvarkų pagrindimas yra matematinis ir paremtas logika, kad rinkėjų skaičius apygardose turėtų būti panašus. Dėl demografinių pokyčių dalis apygardų šiuo metu tiesiog neatitinka vadinamosios gerosios praktikos - kad jose registruotų rinkėjų skaičius daug neviršytų vidutinio rinkėjų skaičiaus visose vienmandatėse apygardose arba, priešingai, nebūtų gerokai mažesnis už jį. Kaip teigiama VRK puslapyje, Europos Tarybos Venecijos komisija rekomenduoja svyravimus tarp 0,9 ir 1,1 proc. vidutinio rinkėjų skaičiaus. Seimo rinkimų įstatymas numato kiek didesnį intervalą - 0,8-1,2 procento. VRK siūlo jį sumažinti, Lietuvoje pritaikant Venecijos komisijos rekomendaciją.

Tačiau apeliuojant tik į matematinį aspektą ir rinkėjų skaičiaus vienodumo principu paremtą gerąją praktiką praleidžiamas kitas svarbus dalykas - tai, kad apygardų ribos daro įtaką rinkimų rezultatams reprezentaciniu požiūriu. Paprastai kalbant, konkrečios visuomenės grupės - partijos - dėl rinkimų sistemos ypatumų gali gauti daugiau vietų atstovaujamoje institucijoje, negu joms priklausytų proporciškai. Kita vertus, įmanomas ir priešingas scenarijus: kai sudaromos sąlygos tam, kad atskira grupė gautų mažiau vietų, palyginti su realiu jai priklausančių narių procentu šalyje.

Rinkimų sistemų teorijoje ir praktikoje egzistuoja sąvoka, kuri apibūdina situaciją, kai apygardos sąmoningai nubraižomos taip, kad vienoms partijoms būtų užtikrinamos „saugios apygardos“ (pavyzdžiui, su 60 proc. parama). Kitų jėgų rėmėjai tokiu atveju, atsižvelgiant į apygardų išdėstymą, paliekami arba su nuostolingai didelėmis mažumomis (pavyzdžiui, 40 proc.), arba su gerokai per didelėmis daugumomis (pavyzdžiui, 80 proc.), tad bendroje mandatų apskaitoje pralaimi. Tai vadinamasis gerrymandering, kuris neturi analogo lietuvių kalboje. Galbūt todėl, jog mūsų šalyje apie tai kalbėti iki šiol vengiama.

Tartu universiteto profesorius emeritas Reinas Taagepera terminą gerrymandering vartoja apibūdindamas rinkimų sistemų patologiją, kuri iškraipo rezultatus. Reikėtų pabrėžti, kad tokių iškraipymų gali pasitaikyti ir netyčia - ypač jei laikomasi tik matematinio principo ir rinkėjų skaičiaus vidurkio gairių. Apskritai šiuo metu tyčinio ar netyčinio iškraipymo mastą įvertinti sunku - VRK iki šiol nėra paruošusi geografinio žemėlapio, kuriame aiškiai būtų matyti, kur yra apygardų ribos, iš kokių apylinkių jos susideda ir koks jų santykis su administraciniu bei etniniu (kalbiniu) Lietuvos pasidalijimu.

Vienas ženklų, kad Lietuvoje gerrymandering šiek tiek vis dėlto veikia - lenkiškos populiacijos išsklaidymas. Net ir nematant geografinio apygardų ir apylinkių žemėlapio, iš rinkimų rezultatų galima spręsti, kad ji yra sukoncentruota (panašu į nuostolingai didelę daugumą) vienoje apygardoje – Vilniaus-Šalčininkų. Dar dviejose apygardose (Širvintų-Vilniaus ir Vilniaus-Trakų), nepaisant išsklaidymo, Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) per antrąjį turą paprastai sugeba laimėti mandatus (tačiau ne visada). Kita vertus, yra tokių apygardų, pavyzdžiui, Varėnos-Eišiškių, kur LLRA kandidatas patenka į antrąjį turą, tačiau jame šansų laimėti neturi.

Ši problema nebūtų tokia ryški, jeigu ne didelis slenkstis (5 proc.) daugiamandatėje apygardoje. Dėl šių priežasčių lenkai, kaip etninė mažuma ir politiškai sąmoninga grupė, iki 2012 metų Lietuvos Seime buvo „nureprezentuoti“. Galima palyginti su Slovakija, kur pagal 2011 metų gyventojų surašymą gyvena 8,5 proc. vengrų. Ši etninė mažuma nuolat turėjo frakciją parlamente. Lietuvoje 6,6 proc. lenkų (2011 metų Lietuvos gyventojų surašymo duomenys), gana nuosekliai balsuodami už tą pačią partiją, turėdavo tenkintis vos 2-3 vietomis Seime (1,4-2,1 proc. visų mandatų).

Laikantis tik matematinės logikos, nukenčia ne tik proporcinio atstovavimo principas, kuris yra itin aktualus etninėms, kalbinėms ir religinėms mažumoms. Dabartinis apygardų skirstymas ignoruoja tai, kad persidengiant savivaldybių riboms (į kai kurias apygardas patenka kelių savivaldybių apylinkės) "išblunka" vietos vadukų įtaka Seimo rinkimų rezultatams. Vieša paslaptis Lietuvos politiniame gyvenime yra tai, kad tam tikrų partijų dominavimas savivaldoje joms suteikia geresnes startines pozicijas kituose rinkimuose.

Tai ypač aktualu tokiais atvejais, kai apygarda yra iš dviejų savivaldybių, kurių vienoje - aiškiai dominuojanti politinė jėga. Praktinis pavyzdys - Lazdijų-Druskininkų apygarda. Kadangi Druskininkuose nuo 2002 metų savivaldos rinkimų visiškai dominuoja socialdemokratai (gauna daugiau kaip 50 proc. balsų), dešinieji čia neturi šansų net ir atsižvelgiant į tai, kad Lazdijų savivaldybėje jiems sekasi gana neblogai. Nesikeičiant aptartiems veiksniams, šioje apygardoje visada laimės socialdemokratai. Realios politinės konkurencijos tokiu atveju nėra, o dešinieji yra būtent ta grupė, kuriai apygardoje egzistuoja nuostolingai didelė mažuma.

Tai - tik vienas iš pavyzdžių, kai vadovavimasis matematiniais principais ignoruoja realius rinkimų rezultatų iškraipymus, atsirandančius dėl skirtingų rinkėjų grupių neproporcingo paskirstymo ir savivaldos lygmens įtakos Seimo rinkimams. Žinoma, tai nereiškia, kad turėtų nukentėti ir geroji praktika. Kadangi Lietuvoje nėra antrųjų parlamento rūmų, didelės disproporcijos tarp rinkėjų skaičiaus apygardose irgi nebūtų sveikintinos. Tačiau VRK demokratijos labui neturėtų užmiršti minėtų problemų.

DALINKIS:
0
1
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"