TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ar 3 daugiau nei 9, pone Šemeta?

2009 02 11 0:00

Sako, paprasti žmonės nelabai supranta valdžios vykdomų reformų. Sako, jie per kvaili. Jiems reikia aiškinti, aiškinti, bet ir tada vargu ar pritars. Taip jau yra. Ne visi gali sėdėti per naktis ir, pamiršę savus darbus, sekti valdžios veiksmus. Tam yra Seimas, kurio nariai turi susigaudyti, kas iš tikrųjų daroma. Juk jie - tautos atstovai, ar ne? Turi susigaudyti...

Bet ar susigaudo? Čia net neverta nurodyti pavyzdžių, kai per kelias paras buvo priimta 60 biudžetui svarbių įstatymų. Nesusigaudė net patyrę vilkai. Tačiau tokiu atveju turėtų galioti pasitikėjimo principas. Jeigu esu valdančiojoje koalicijoje, noriu pasitikėti žmogumi, kuris yra atsakingas už tam tikrą sritį.

Jei mano finansų ministras sako: "Viskas čia gerai, smulkusis verslas nenukentės, tik taps solidaresnis ir skaidresnis...", iš pradžių esu linkęs tikėti. Tačiau kai paaiškėja, kad pats ministras buvo ne viską iki galo suskaičiavęs ir supratęs, kokia sunki našta iš tikrųjų prislėgs smulkųjį prekiautoją, man darosi baisu.

Ar jis bent neturėtų atsiprašyti suklaidintų partnerių? Drąsiai

išeiti į viešumą ir nusilenkti įaistrintiems žmonėms? Pasakyti: mea culpa. Paaiškinti, dėl kokių priežasčių suklydo. Patikinti, kad ateityje bus atidesnis ir jau, žinoma, visiškai visiškai skaidrus, atviras, nebandantis nieko slėpti.

Gal dar ne atsistatydinimo, tačiau bent jau šito reikia pareikalauti iš abiejų ministrų, pateikusių Seimo dabar taisomus ydingus, ne iki galo apskaičiuotus mokesčių reformos įstatymus. Taip, tai Algirdas Šemeta ir Rimantas Dagys. Beje, pastarojo kietai reformatoriškas užsidegimas akivaizdžiai prieštaravo jo politinės karjeros socialdemokratinėms ištakoms ir vadovaujamos įstaigos pavadinimui - Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Tačiau dabar norėtųsi akcentuoti ne tiek konkrečius žmones, kiek patį politinės veiklos principą. Stovime kryžkelėje. Arba sukaupę jėgas prisiversime koalicijoje dirbti pagal naujas demokratinio skaidrumo ir atsakomybės taisykles, arba nebūsime niekuo geresni už nuėjusią valdžią.

Apie skaidrumą ir sunkius bandymus susivokti dabar ir norėčiau pakalbėti. Pakalbėti viešai, nes vidinio aiškinimosi rezultatai kol kas yra apgailėtini.

Mane kamuojantis klausimas yra štai toks. Kodėl gerbiamam finansų ministrui 3,4 yra daugiau nei 9,95?

Tai yra KODĖL MŪSŲ VALSTYBĖ ATSISAKĖ PASKOLOS IŠ TARPTAUTINĖS INSTITUCIJOS UŽ 3,4 PROC. PALŪKANŲ, O GERIAU MOKĖJO IR TOLIAU MOKA BEVEIK 10 PROC. METINIŲ PALŪKANŲ PRIVATIEMS BANKAMS?

Reikalas labai paprastas. Visas mūsų diržų susiveržimo planas buvo nukreiptas į tai, kad per krizę galėtume ne pernelyg brangiai skolintis užsienio rinkose. Tuo remiantis siekta bet kokiomis priemonėmis subalansuoti biudžetą. Buvo žiūrima tik į skaičius, nepaisoma realaus ekonominio gyvenimo ir jame besisukančių žmonių.

Ir ką pasiekėme beveik per kraują įvykdę savo buhalterinius planus? Pažvelkime į skaičius. Gruodžio pabaigoje užsienyje išplatintų ir Prancūzijos "Natixis" banko nupirktų Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) palūkanos 75 mln. eurų sumai buvo beveik 10 proc., o štai už naujausią VVP 142 mln. eurų emisiją, kurią nupirko bankas "Credit Suisse International", Vyriausybė mokės 9,95 proc. palūkanas! Taigi, sprendžiant iš labai šykščiai į viešumą prasiskverbiančių duomenų - mat kažkodėl ši sritis beveik įslaptinta, - pažangos nėra jokios.

Latviai su biudžetu tarsi elgėsi panašiai. Tačiau kartu jie kreipėsi ir į Tarptautinį valiutos fondą prašydami paramos. Įvykdžiusi net ne tokias žiaurias kaip Lietuvoje reformas - kai kurios lengvatos liko, tik valdininkija labiau nukentėjo, - Latvija gavo garantijas dėl didžiulės per 7 mlrd. sumos už vos 3,4 proc. palūkanas!

Kaip tai naudinga, pastaruoju metu suprato ir Lenkija, kurioje krizė yra daug mažiau įsisiūbavusi. Taigi daugelis šalių skuba atsistoti į eilę prie pigių TVF pinigų šaltinio, bet mūsų ten kažkodėl nėra. Kodėl?

Bandžiau ir formaliai, ir neformaliai iškvosti mūsų vyriausiąjį buhalterį, kodėl mokame trigubai didesnes palūkanas, nei galėtume,

kodėl ir dėl verslo skatinimo vėl kreipsimės į tuos pačius brangininkus privačius bankus, tačiau logiško paaiškinimo neišgirdau. Tad jaučiu pareigą pasidalyti nerimu su gerbiamais skaitytojais. Ar tai tik nesusigaudymas? Juk sklando piktos kalbos, kad mūsų Vyriausybė dirba privatiems užsienio bankams. Tačiau tai, žinoma, nesąmonė. Todėl būtų įdomu išgirsti tikrąją priežastį.

Tik nereikia sakyti, kad Tarptautinis valiutos fondas iškelia pernelyg didelius reikalavimus. Juk mes savo noru susiveržėme labiau, nei TVF reikalavo iš nelaimės "braliukų" latvių. Tačiau ar MUMS iš to bus naudos?

Delfi.lt

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"